1Ir įvyko, kad tai išgirdęs, karalius Chezekijas perplėšė savo drabužius, apsidengė ašutine ir nuėjo į VIEŠPATIES namus.
2Ir jis pasiuntė namų viršininką Eljakimą, raštininką Šebną ir kunigų vyresniuosius, apsidengusius ašutinėmis, pas pranašą Izaiją, Amoco sūnų.
3Ir jie jam tarė: „Taip sako Chezekijas: ‘Šita diena yra vargo, papeikimo ir piktžodžiavimo diena; nes vaikai priėjo, kad gimtų, o nėra jėgų gimdyti.
4Galbūt VIEŠPATS, tavo Dievas, išgirs visus žodžius Rabšakės, kurį siuntė jo valdovas Asirijos karalius priekaištauti gyvajam Dievui; ir papeiks žodžius, kuriuos girdėjo VIEŠPATS, tavo Dievas; todėl iškelk savo maldą už išlikusį likutį’“.
5Taigi karaliaus Chezekijo tarnai atėjo pas Izaiją.
6Ir Izaijas jiems tarė: „Taip sakykite savo valdovui: ‘Taip sako VIEŠPATS: Neišsigąsk žodžių, kuriuos girdėjai, kuriais Asirijos karaliaus tarnai man piktžodžiavo.
7Štai aš pasiųsiu ant jo pūtimą, ir jis išgirs gandą ir sugrįš į savo šalį; ir padarysiu, kad jis kris nuo kalavijo savo paties šalyje’“.
8Taigi Rabšakė sugrįžęs rado Asirijos karalių kariaujant prieš Libną; nes jis girdėjo, kad šis buvo pasitraukęs nuo Lachišo.
9Ir kai jis išgirdo sakant apie Etiopijos karalių Tirhaką: „Štai jis išėjęs kovoti prieš tave“; jis vėl siuntė pasiuntinius pas Chezekiją, sakydamas:
10„Taip kalbėkite Judos karaliui Chezekijui, sakydami: ‘Tavo Dievas, kuriuo tu pasitiki, teneapgauna tavęs, sakydamas: „Jeruzalė nebus atiduota į Asirijos karaliaus ranką“.
11Štai tu esi girdėjęs, ką Asirijos karaliai padarė visoms šalims, jas visiškai sunaikindami; o tu ar būsi išgelbėtas?
12Argi tautų dievai jas išgelbėjo – tas, kurias sunaikino mano tėvai – Gozaną, Charaną, Recefą ir Edeno vaikus, buvusius Telasare?
13Kur yra Hamato karalius, Arpado karalius ir Sefarvaimo miesto, Henos ir Ivos karalius?’“
14Ir Chezekijas paėmė laišką iš pasiuntinių rankų ir jį perskaitė; ir nuėjęs aukštyn į VIEŠPATIES namus, Chezekijas jį išskleidė VIEŠPATIES akivaizdoje.
15Ir Chezekijas melsdamasis VIEŠPATIES akivaizdoje tarė: „O VIEŠPATIE, Izraelio Dieve, gyvenantis tarp cherubų, tu vienas esi visų žemės karalysčių Dievas; tu padarei dangų ir žemę.
16Palenk, VIEŠPATIE, savo ausį ir išgirsk; atverk, VIEŠPATIE, savo akis ir pamatyk; ir išgirsk žodžius Sancheribo, kuris siuntė jį, kad priekaištautų gyvajam Dievui.
17Iš tiesų, VIEŠPATIE, Asirijos karaliai išnaikino tautas ir jų šalis
18ir sumetė jų dievus į ugnį; nes jie nebuvo dievai, bet tik žmonių rankų darbas, medis ir akmuo; todėl jie juos sunaikino.
19Taigi dabar, o VIEŠPATIE, mūsų Dieve, meldžiu tave, išgelbėk mus iš jo rankos, idant visos pasaulio karalystės žinotų, kad tu vienintelis esi VIEŠPATS Dievas“.
20Tada Amoco sūnus Izaijas pasiuntė Chezekijui, sakydamas: „Taip sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Aš girdėjau tai, apie ką man meldeisi prieš Asirijos karalių Sancheribą’.
21Šis yra žodis, kurį VIEŠPATS kalbėjo apie jį: ‘Paniekino tave ir išjuokė tave mergelė, Siono duktė; Jeruzalės duktė lingavo prieš tave galvą.
22Kam priekaištavai ir piktžodžiavai? Prieš ką pakėlei savo balsą ir iškėlei aukštyn akis? Būtent prieš Izraelio Šventąjį.
23Per savo pasiuntinius tu priekaištavai Viešpačiui ir sakei: „Su daugybe savo vežimų atėjau aukštyn į kalnų aukštumas, į Libano pakraščius, ir iškirsiu jo aukštus kedrus ir jo rinktines egles; įeisiu į jo ribų buveines, į jo Karmelio mišką.
24Aš išsikasiau ir gėriau svetimus vandenis, ir išdžiovinau savo kojų padais visas apgultų vietų upes“.
25Argi negirdėjai nuo seno, kaip tai padariau, ir nuo senovės laikų, kad tai suformavau? Dabar tai įvykdžiau, kad būtum aptvertų miestų nuniokojimui, paverčiant griuvėsių krūvomis.
26Todėl jų gyventojai buvo bejėgiai, jie buvo sunerimę ir pritrenkti; jie buvo kaip lauko žolė ir kaip žalios žolės, kaip žolė ant stogų ir kaip javai nudžiūna prieš jiems užaugant.
27Bet aš pažįstu tavo buveinę, tavo išėjimą ir tavo įėjimą, ir tavo siautėjimą prieš mane.
28Kadangi tavo siautėjimas prieš mane ir tavo triukšmas pakilo man į ausis, tai aš įdėsiu savo kablį tau į nosį ir savo apynasrį tau į lūpas, ir sugrąžinsiu tave keliu, kuriuo atvykai’.
29Ir tai bus tau ženklas: šiemet valgykite, kas savaime išaugs, o antrais metais, kas išdygs iš to paties; o trečiais metais sėkite ir pjaukite, ir sodinkite vynuogynus, ir valgykite jų vaisius.
30O išlikę Judos namų pabėgėliai vėl leis šaknis į apačią ir neš vaisių į viršų.
31Nes iš Jeruzalės išeis likutis ir išsigelbėjusieji iš Siono kalno; kariuomenių VIEŠPATIES uolumas tai padarys.
32Todėl taip sako VIEŠPATS apie Asirijos karalių: ‘Jis neateis į šitą miestą ir neiššaus ten strėlės nei neateis prieš jį su skydu, nei nesupils prieš jį pylimo.
33Jis sugrįš tuo pačiu keliu, kuriuo atėjo, ir į šitą miestą neateis, – sako VIEŠPATS.
34– Nes aš apginsiu šitą miestą, kad jį išgelbėčiau, dėl savęs ir dėl mano tarno Dovydo’“.
35Ir tą naktį atsitiko, kad VIEŠPATIES angelas išėjo ir išmušė Asirijos stovykloje šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius; ir jiems anksti rytą atsikėlus, štai jie visi buvo negyvi lavonai.
36Taip Asirijos karalius Sancheribas pasitraukė ir nuėjęs sugrįžo, ir apsigyveno Ninevėje.
37Ir kai jis garbino savo dievo Nisrocho namuose, įvyko, kad jo sūnūs Adramelechas ir Sareceras užmušė jį kalaviju; ir jie pabėgo į Armėnijos šalį. O jo sūnus Esar-Hadonas karaliavo jo vietoje.