1Na, o trečiaisiais Ozėjo, sūnaus Elos – Izraelio karaliaus, metais įvyko, kad pradėjo karaliauti Judos karaliaus Ahazo sūnus Chezekijas.
2Jis buvo dvidešimt penkerių metų, kai pradėjo karaliauti; ir dvidešimt devynerius metus karaliavo Jeruzalėje. Jo motinos vardas buvo Abi, Zacharijos duktė.
3Ir jis darė tai, kas buvo teisinga VIEŠPATIES akyse, pagal visa tai, ką darė jo tėvas Dovydas.
4Jis pašalino aukštumas, sudaužė atvaizdus, iškirto giraites, sutrupino varinę gyvatę, kurią buvo padaręs Mozė; nes iki tų dienų Izraelio vaikai tebedegino jai smilkalus; ir ją vadino Nehuštanu.
5Jis pasitikėjo VIEŠPAČIU, Izraelio Dievu; taip, kad nei po jo, nei prieš jį nebuvo tokio, kaip jis, tarp visų Judos karalių.
6Nes jis prilipo prie VIEŠPATIES ir neatsitraukė nuo sekimo paskui jį, bet laikėsi jo įsakymų, kuriuos VIEŠPATS įsakė Mozei.
7Ir VIEŠPATS buvo su juo; visur, kur tik jis išeidavo, jam sekėsi; ir jis sukilo prieš Asirijos karalių ir jam netarnavo.
8Jis sumušė filistinus iki Gazos ir jos ribas nuo sargybos bokšto iki aptverto miesto.
9Ir ketvirtaisiais karaliaus Chezekijo metais, kurie buvo septintieji Ozėjo, sūnaus Elos – Izraelio karaliaus, metai, įvyko, kad Asirijos karalius Šalmaneseris atėjo aukštyn prieš Samariją ir ją apgulė.
10O trejų metų pabaigoje ją paėmė; tai yra šeštaisiais Chezekijo metais, tai yra, devintaisiais Izraelio karaliaus Ozėjo metais Samarija buvo paimta.
11Ir Asirijos karalius išvedė Izraelį į Asiriją ir apgyvendino juos Halache, Habore prie Gozano upės ir medų miestuose;
12nes jie ne pakluso VIEŠPATIES, savo Dievo, balsui, bet nusižengė jo sandorai, viskam, ką VIEŠPATIES tarnas Mozė įsakė, ir to neklausė ir nevykdė.
13Na, o keturioliktaisiais karaliaus Chezekijo metais Asirijos karalius Sencheribas atėjo aukštyn prieš visus aptvertus Judos miestus ir juos paėmė.
14Ir Judos karalius Chezekijas pasiuntė Asirijos karaliui į Lachišą, sakydamas: „Nusikaltau; atsitrauk nuo manęs; ką ant manęs uždėsi, nešiu“. Ir Asirijos karalius nustatė Judos karaliui Chezekijui tris šimtus talentų sidabro ir trisdešimt talentų aukso.
15Ir Chezekijas davė jam visą sidabrą, rastą VIEŠPATIES namuose ir karaliaus namų ižduose.
16Tuo laiku Chezekijas atkirto auksą nuo VIEŠPATIES šventyklos durų ir nuo stulpų, kuriuos Judos karalius Chezekijas buvo padengęs, ir jį davė Asirijos karaliui.
17Ir Asirijos karalius siuntė iš Lachišo Tartaną, Rabsarį ir Rabšakę su didele kariuomene pas karalių Chezekiją prieš Jeruzalę. Ir jie ėjo aukštyn ir atėjo į Jeruzalę. O atėję aukštyn, jie atėjo ir sustojo prie vandentakio aukštutinio tvenkinio, esančio prie vėlėjo lauko vieškelio.
18Ir jiems pašaukus karalių, pas juos išėjo Hilkijo sūnus Eljakimas, namų viršininkas, ir raštininkas Šebna, ir metraštininkas Joahas, Asafo sūnus.
19Ir Rabšakė jiems tarė: „Dabar kalbėkite Chezekijui: ‘Taip sako didysis karalius, Asirijos karalius: „Kas tai per pasitikėjimas, kuriuo tu pasitiki?
20Tu sakai (bet tai tėra tušti žodžiai): ‘Turiu patarimą ir galią kariauti’. Kuo gi dabar pasitiki, kad sukilai prieš mane?
21Štai dabar tu pasitiki šita palūžusios nendrės lazda – Egiptu; jei kas į ją pasiremia, ji įsminga į jo ranką ir ją perduria; toks yra faraonas, Egipto karalius, visiems, kurie juo pasitiki.
22Bet jei man sakysite: ‘Mes pasitikime VIEŠPAČIU, savo Dievu’, argi ne jis yra tas, kurio aukštumas ir aukurus Chezekijas pašalino ir pasakė Judai ir Jeruzalei: ‘Garbinkite prieš šitą aukurą Jeruzalėje’?“
23Taigi dabar, meldžiu tave, pasižadėk mano viešpačiui, Asirijos karaliui, ir aš tau duosiu du tūkstančius žirgų, jei tik galėsi pasisodinti raitelių ant jų.
24Tad kaip tu nukreipsi vieno iš mažiausių mano valdovo tarnų vado veidą ir pasitikėsi Egiptu dėl vežimų ir raitelių?
25Ar aš be VIEŠPATIES dabar atėjau aukštyn prieš šitą vietą, kad ją sunaikinčiau? VIEŠPATS man sakė: ‘Eik aukštyn prieš šitą šalį ir ją sunaikink’“.
26Tada Hilkijo sūnus Eljakimas, Šebna ir Joahas tarė Rabšakei: „Kalbėk, meldžiu tave, savo tarnams sirų kalba; nes mes tai suprantame; bet nekalbėk su mumis žydų kalba į ausis tautos, esančios ant sienos“.
27Bet Rabšakė jiems pasakė: „Argi mano valdovas mane siuntė pas tavo valdovą ir pas tave kalbėti šituos žodžius? Argi jis nesiuntė manęs pas žmones, sėdinčius ant sienos, kad jie valgytų savo išmatas ir gertų savo šlapimą su jumis?“
28Tada Rabšakė atsistojo ir garsiu balsu šaukė žydų kalba, ir kalbėjo, sakydamas: „Klausykite didžiojo karaliaus, Asirijos karaliaus, žodžio;
29taip sako karalius: ‘Tegul Chezekijas neapgauna jūsų; nes jis nepajėgs jūsų išgelbėti iš jo rankų’;
30taip pat Chezekijas teneverčia jūsų pasitikėti VIEŠPAČIU, sakydamas: ‘VIEŠPATS tikrai mus išgelbės ir šitas miestas nebus atiduotas į Asirijos karaliaus rankas’.
31Neklausykite Chezekijo; nes taip sako Asirijos karalius: ‘Per dovaną sudarykite su manimi sutartį, išeikite pas mane ir tada kiekvienas valgykite nuo savo vynmedžio ir kiekvienas nuo savo figmedžio, ir kiekvienas gerkite vandens iš savo rezervuaro;
32kol atvykęs aš išvesiu jus į šalį, į tokią šalį, kaip jūsų, javų ir vyno šalį, duonos ir vynuogynų šalį, aliejingų alyvmedžių ir medaus šalį, kad gyventumėte, o nemirtumėte; ir neklausykite Chezekijo, kai jis jus įtikinėja, sakydamas: „VIEŠPATS mus išgelbės“.
33Argi kuris nors iš tautų dievų iš viso išgelbėjo savo šalį iš Asirijos karaliaus rankos?
34Kur yra Hamato ir Arpado dievai? Kur yra Sefarvaimo, Henos ir Ivos dievai? Ar jie išgelbėjo Samariją iš mano rankos?
35Kurie yra tarp tų šalių visų dievų, kurie išgelbėjo savo šalį iš mano rankos, kad VIEŠPATS išgelbėtų Jeruzalę iš mano rankos?’“
36Bet tauta tylėjo ir jam neatsakė nei žodžio; nes toks buvo pasakytas karaliaus įsakymas: „Neatsakykite jam“.
37Tada namų viršininkas Hilkijo sūnus Eljakimas, raštininkas Šebna ir Asafo sūnus Joahas, metraštininkas, atėjo pas Chezekiją perplėštais drabužiais ir jam pranešė Rabšakės žodžius.