1Manasas buvo dvylikos metų, kai pradėjo karaliauti, ir penkiasdešimt penkerius metus karaliavo Jeruzalėje. O jo motinos vardas buvo Hefci-Ba.
2Ir jis darė tai, kas buvo pikta VIEŠPATIES akyse, pagal bjaurystes pagonių, kuriuos VIEŠPATS buvo išvaręs iš Izraelio vaikų akivaizdos.
3Nes jis vėl atstatė aukštumas, kurias jo tėvas Chezekijas buvo sunaikinęs; ir jis pastatė aukurų Baalui, padarė giraitę, kaip darė Izraelio karalius Achabas; ir garbino visą dangaus kariuomenę ir jai tarnavo.
4Ir jis pastatė aukurus VIEŠPATIES namuose, apie kuriuos VIEŠPATS buvo pasakęs: „Jeruzalėje pastatysiu savo vardą“.
5Ir jis pastatė aukurus visai dangaus kariuomenei dviejuose VIEŠPATIES namų kiemuose.
6Ir jis darė, kad jo sūnus eitų per ugnį, ir laikėsi laikų, užsiiminėjo kerais ir bendravo su namų dvasiomis bei magais; jis darė daug pikto VIEŠPATIES akyse, kad sukurstytų jo pyktį.
7Jis pastatė raižytą giraitės atvaizdą, kurį buvo padaręs namuose, apie kuriuos VIEŠPATS pasakė Dovydui ir jo sūnui Saliamonui: „Šituose namuose ir Jeruzalėje, kurią išsirinkau iš visų Izraelio genčių, aš pastatysiu savo vardą amžiams;
8ir daugiau nebeversiu Izraelio kojoms eiti iš šalies, kurią daviau jų tėvams; jei tik jie laikysis, kad darytų pagal viską, ką jiems įsakiau, ir pagal visą įstatymą, kurį jiems įsakė mano tarnas Mozė“.
9Bet jie neklausė; o Manasas juos suvedžiojo, kad jie darytų daugiau pikto negu darė tautos, kurias VIEŠPATS išnaikino Izraelio vaikų akivaizdoje.
10Ir VIEŠPATS kalbėjo per savo tarnus pranašus, sakydamas:
11„Kadangi Judos karalius Manasas darė šitas bjaurystes ir darė pikta labiau už viską, ką buvo darę amoritai, buvusieji pirma jo, ir taip pat savo stabais skatino Judą nusidėti;
12todėl taip sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Štai aš užleidžiu pikta ant Jeruzalės ir Judos, kad kiekvienam, kuris apie tai išgirs, spengs abi ausys.
13Ir ištiesiu virš Jeruzalės Samarijos virvę bei Ahabo namų svambalą; ir iššluostysiu Jeruzalę, kaip žmogus iššluosto lėkštę, ją iššluosto ir apverčia.
14Ir paliksiu savo paveldo likutį, ir juos atiduosiu į jų priešų rankas; ir jie taps visiems savo priešams grobiu bei laimikiu;
15kadangi jie darė tai, kas buvo pikta mano akyse, ir kurstė mano pyktį nuo tos dienos, kai jų tėvai išėjo iš Egipto, iki šios dienos“.
16Be to, Manasas išliejo labai daug nekalto kraujo, kol pripildė Jeruzalę nuo vieno galo iki kito; neskaitant jo nuodėmės, kuria jis skatino Judą nusidėti, darydamas tai, kas pikta VIEŠPATIES akyse.
17Na, o kiti Manaso darbai ir visa, ką jis darė, ir jo nuodėmė, kuria jis nusidėjo, argi jie nėra užrašyti Judos karalių kronikų knygoje?
18Ir Manasas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas savo namų sode, Uzos sode; o jo sūnus Amonas karaliavo jo vietoje.
19Amonas buvo dvidešimt dvejų metų, kai pradėjo karaliauti, ir dvejus metus karaliavo Jeruzalėje. O jo motinos vardas buvo Mešulemeta, Haruco duktė iš Jotbos.
20Ir jis darė tai, kas buvo pikta VIEŠPATIES akyse, kaip darė jo tėvas Manasas.
21Ir jis vaikščiojo visu keliu, kuriuo vaikščiojo jo tėvas, ir tarnavo stabams, kuriems tarnavo jo tėvas, ir juos garbino;
22ir jis paliko VIEŠPATĮ, savo tėvų Dievą, ir nevaikščiojo VIEŠPATIES keliu.
23Ir Amono tarnai surengė prieš jį sąmokslą ir nužudė karalių jo namuose.
24O šalies tauta užmušė visus, kurie buvo surengę sąmokslą prieš karalių Amoną; ir šalies tauta paskyrė į jo vietą karaliumi jo sūnų Joziją.
25Na, o kiti Amono darbai, kuriuos jis darė, argi jie nėra užrašyti Judos karalių kronikų knygoje?
26Ir jis buvo palaidotas savo kape, Uzos sode; o jo sūnus Jozijas karaliavo jo vietoje.