1O Judos karalius Jehozapatas sugrįžo ramybėje į savo namus, į Jeruzalę.
2Ir išėjo jo pasitikti Hananio sūnus Jehuvas, regėtojas, ir tarė karaliui Jehozapatui: „Ar turėtum padėti bedieviui ir mylėti tuos, kurie nekenčia VIEŠPATIES? Todėl ant tavęs rūstybė nuo VIEŠPATIES akivaizdos.
3Tačiau gerų dalykų yra rasta tavyje, kadangi pašalinai iš šalies giraites ir paruošei savo širdį ieškoti Dievo“.
4O Jehozapatas gyveno Jeruzalėje; ir jis vėl išėjo pro tautą nuo Beer-Šebos iki Efraimo kalno ir juos parvedė pas VIEŠPATĮ, jų tėvų Dievą.
5Jis paskyrė teisėjus šalyje, visuose aptvertuose Judos miestuose, mieste po miesto,
6ir tarė teisėjams: „Žiūrėkite, ką darote; nes ne žmogui jūs teisiate, bet VIEŠPAČIUI, kuris yra su jumis teisme.
7Todėl dabar tebūna VIEŠPATIES baimė ant jūsų; žiūrėkite ir tai darykite; nes pas VIEŠPATĮ, mūsų Dievą, nėra neteisybės nei atsižvelgimo į asmenis, nei dovanų ėmimo“.
8Be to, Jehozapatas Jeruzalėje VIEŠPATIES teismui ir ginčams paskyrė levitų, kunigų ir Izraelio tėvų vyriausiųjų, kai jie sugrįžo į Jeruzalę.
9Ir jis juos įpareigojo, sakydamas: „Taip darykite VIEŠPATIES baimėje, ištikimai ir tobula širdimi.
10Kokia byla beateis pas jus nuo jūsų brolių, gyvenančių savo miestuose, ar tarp kraujo ir kraujo, ar tarp įstatymo ir įsakymo, įstatų ir teismų, jūs įspėkite juos, kad jie nenusižengtų prieš VIEŠPATĮ ir taip rūstybė neužeitų ant jūsų bei ant jūsų brolių; tai darykite, ir jūs nenusižengsite.
11Ir štai vyriausiasis kunigas Amarijas yra jūsų viršininkas visuose VIEŠPATIES reikaluose; o Išmaelio sūnus Zebadijas, Judos namų valdovas, visiems karaliaus reikalams; o levitai bus pareigūnai jūsų akivaizdoje. Drąsiai elkitės, ir VIEŠPATS bus su geruoju“.