1Ir vaikas Samuelis tarnavo VIEŠPAČIUI Elio akivaizdoje. O VIEŠPATIES žodis buvo brangus tomis dienomis; nebuvo atviro regėjimo.
2Ir įvyko tuo metu, kai Elis gulėjo savo vietoje, ir jo akys buvo pradėjusios temti, kad jis negalėjo matyti;
3o Samuelis buvo atsigulęs miegoti, kol Dievo žibintas dar nebuvo užgesęs VIEŠPATIES šventykloje, kur buvo Dievo skrynia;
4VIEŠPATS pašaukė Samuelį; o jis atsakė: „Aš čia“.
5Ir nubėgęs pas Elį, jis tarė: „Aš čia; nes mane šaukei“. O jis tarė: „Aš nešaukiau; eik atgal gultis“. Ir nuėjęs jis atsigulė.
6Ir VIEŠPATS vėl pašaukė: „Samueli!“ Ir atsikėlęs Samuelis nuėjo pas Elį ir tarė: „Aš čia; nes mane šaukei“. O jis atsakė: „Aš nešaukiau, mano sūnau; eik atgal gultis“.
7Na, o Samuelis dar nebuvo pažinęs VIEŠPATIES, ir jam dar nebuvo apreikštas VIEŠPATIES žodis.
8Ir VIEŠPATS trečią kartą vėl pašaukė Samuelį. Ir atsikėlęs jis nuėjo pas Elį ir tarė: „Aš čia; nes mane šaukei“. Ir Elis suprato, kad VIEŠPATS šaukė vaiką.
9Todėl Elis tarė Samueliui: „Eik, atsigulk; ir bus, jei jis tave pašauks, tai tu sakyk: ‘Kalbėk, VIEŠPATIE, nes tavo tarnas klauso“. Taigi Samuelis nuėjęs atsigulė į savo vietą.
10Ir VIEŠPATS atėjo, atsistojo ir pašaukė, kaip anais kartais: „Samueli, Samueli!“ Tada Samuelis atsiliepė: „Kalbėk, nes tavo tarnas klauso“.
11Ir VIEŠPATS tarė Samueliui: „Štai aš darysiu Izraelyje dalyką, nuo kurio kiekvienam, kuris tai išgirs, spengs abi ausys.
12Tą dieną įvykdysiu prieš Elį viską, ką esu kalbėjęs apie jo namus; kai aš pradedu, aš ir pabaigiu.
13Nes jam sakiau, kad nuteisiu jo namus visam laikui dėl neteisybės, apie kurią jis žino; dėl to, kad jo sūnūs apsibjaurino, o jis jų nesulaikė.
14Ir todėl prisiekiau Elio namams, kad Elio namų neteisybė per amžius nebus apvalyta nei auka, nei aukojimu’“.
15Ir Samuelis gulėjo iki ryto ir atidarė VIEŠPATIES namų duris. Ir Samuelis bijojo paskelbti Eliui tą regėjimą.
16Tada Elis, pasišaukęs Samuelį, tarė: „Samueli, mano sūnau“. Ir jis atsakė: „Aš čia“.
17Ir jis tarė: „Koks tas dalykas, kurį VIEŠPATS tau kalbėjo? Meldžiu tave, nenuslėpk jo nuo manęs; Dievas tepadaro tau tai ir dar daugiau, jei ką nuslėpsi nuo manęs iš visų tų dalykų, kuriuos jis tau kalbėjo“.
18Ir Samuelis jam išpasakojo viską ir nieko nuo jo nenuslėpė. Ir jis tarė: „Tai VIEŠPATS; tegul jis daro, kas jam atrodo gera“.
19O Samuelis augo, ir VIEŠPATS buvo su juo ir neleido nei vienam iš savo žodžių nukristi žemėn.
20Ir visas Izraelis nuo Dano iki Beer-Šebos žinojo, kad Samuelis buvo patvirtintas būti VIEŠPATIES pranašu.
21Ir VIEŠPATS vėl pasirodė Šilojuje; nes VIEŠPATS apsireiškė Samueliui Šilojuje VIEŠPATIES žodžiu.