1Ir Samuelio žodis atėjo į visą Izraelį. Na, o Izraelis išėjo prieš filistinus į mūšį ir stovyklavo prie Eben-Ezero; o filistinai stovyklavo Afeke.
2Ir filistinai išsirikiavo prieš Izraelį; ir kai jie stojo į mūšį, Izraelis buvo sumuštas filistinų akivaizdoje; ir jie išmušė lauke iš kariuomenės apie keturis tūkstančius vyrų.
3Ir tautai parėjus į stovyklą, Izraelio vyresnieji sakė: „Kodėl VIEŠPATS mus šiandien sumušė filistinų akivaizdoje? Atneškime iš Šilojaus pas save VIEŠPATIES Sandoros skrynią, kad ji, atėjusi į mūsų tarpą, išgelbėtų mus iš mūsų priešų rankos“.
4Taigi tauta pasiuntė į Šilojų, kad jie iš ten atneštų kariuomenių VIEŠPATIES, gyvenančio tarp cherubų, Sandoros skrynią; o abu Elio sūnūs, Hofnis ir Finehasas, buvo prie Dievo Sandoros skrynios.
5Ir kai VIEŠPATIES Sandoros skrynia atėjo į stovyklą, visas Izraelis šaukė tokiu dideliu šauksmu, kad žemė aidėjo.
6Ir išgirdę šauksmo garsą, filistinai tarė: „Ką reiškia šito didelio šauksmo garsas hebrajų stovykloje?“ Ir jie suprato, kad VIEŠPATIES skrynia buvo atėjusi į stovyklą.
7Ir filistinai išsigando, nes jie tarė: „Dievas yra atėjęs į stovyklą“. Ir jie sakė: „Vargas mums! Nes anksčiau nėra buvę tokio dalyko.
8Vargas mums! Kas mus išgelbės iš šitų galingų Dievų rankos? Šitie yra Dievai, kurie smogė egiptiečiams visomis rykštėmis dykumoje.
9Būkite stiprūs ir elkitės kaip vyrai, o filistinai, kad nebūtumėte tarnai hebrajams, kaip jie jums buvo; elkitės kaip vyrai ir kovokite“.
10Ir filistinai kovojo, ir Izraelis buvo sumuštas, ir jie bėgo kiekvienas į savo palapinę; ir buvo labai didelės žudynės, nes iš Izraelio krito trisdešimt tūkstančių pėstininkų.
11Ir Dievo skrynia buvo paimta; ir abu Elio sūnūs, Hofnis ir Finehasas, buvo nužudyti.
12Ir vyras iš Benjamino, išbėgęs iš kariuomenės, tą pačią dieną atėjo į Šilojų su perplėštais drabužiais ir su žemėmis ant galvos.
13Ir jam atėjus, štai Elis sėdėjo krėsle prie pakelės, žiūrėdamas; nes jo širdis drebėjo dėl Dievo skrynios. Ir kai tas vyras atėjęs tai pranešė mieste, visas miestas ėmė rėkti.
14Ir išgirdęs šauksmo garsą, Elis tarė: „Ką reiškia šito triukšmo garsas?“ Ir tas vyras skubiai atėjęs pranešė Eliui.
15Na, o Elis buvo devyniasdešimt aštuonerių metų; ir jo akys buvo aptemusios, kad jis nebegalėjo matyti.
16Ir tas vyras tarė Eliui: „Aš esu atėjęs iš kariuomenės, šiandien pabėgau iš kariuomenės“. Ir jis tarė: „Kas ten atsitiko, mano sūnau?“
17Ir pasiuntinys atsakydamas tarė: „Izraelis bėgo filistinų akivaizdoje, ir taip pat buvo didelės žudynės tautos tarpe, o taip pat ir tavo abu sūnūs Hofnis ir Finehasas yra mirę, ir Dievo skrynia yra paimta“.
18Ir įvyko, kai jis paminėjo Dievo skrynią, jis atbulas nukrito nuo krėslo šalia vartų ir jo sprandas lūžo, ir jis mirė; nes jis buvo senas vyras ir sunkus. Keturiasdešimt metų jis teisė Izraelį.
19O jo marti, Finehaso žmona, buvo nėščia, prieš pat gimdymą; ir išgirdusi žinią, kad Dievo skrynia paimta ir kad jos uošvis bei jos vyras mirę, ji susilenkė ir pagimdė; nes ją buvo suėmę jos skausmai.
20O jai mirštant, prie jos stovėjusios moterys jai sakė: „Nebijok; nes tu pagimdei sūnų“. Bet ji neatsakė ir nekreipė į tai dėmesio.
21Ir ji praminė vaiką Ikabodu, sakydama: „Šlovė pasitraukė iš Izraelio“; dėl to, kad Dievo skrynia buvo paimta ir dėl savo uošvio bei savo vyro.
22Ir ji tarė: „Šlovė pasitraukė iš Izraelio; nes Dievo skrynia paimta“.