1Na, o filistinai surinko visas savo kariuomenes į Afeką; o izraelitai stovyklavo prie Jezreelyje esančios versmės.
2Ir filistinų viešpačiai ėjo šimtais bei tūkstančiais; bet Dovydas ir jo vyrai ėjo užnugaryje su Achišu.
3Tada filistinų kunigaikščiai tarė: „Ką čia daro šitie hebrajai?“ Ir Achišas tarė filistinų kunigaikščiams: „Argi tai ne Dovydas, Izraelio karaliaus Sauliaus tarnas, kuris buvo su manimi šias dienas ar šiuos metus, ir aš jame neradau jokios kaltės nuo tada, kai jis persimetė pas mane, iki šios dienos?“
4O filistinų kunigaikščiai užsirūstino ant jo; ir filistinų kunigaikščiai jam tarė: „Sugrąžink tą vyrą, kad jis grįžtų į savo vietą, kurią jam paskyrei, ir tegul jis neina žemyn su mumis į mūšį, kad mūšyje jis mums nebūtų priešininku; nes kuo gi jis galėtų susitaikinti su savo valdovu? Argi ne šitų vyrų galvomis?
5Argi tai ne tas Dovydas, apie kurį jos dainavo viena kitai šokiuose, sakydamos: ‘Saulius užmušė savo tūkstančius, o Dovydas savo dešimtis tūkstančių?“
6Tada Achišas pašaukęs Dovydą jam tarė: „Tikrai, kaip VIEŠPATS gyvas, tu buvai tiesus, ir tavo išėjimas ir tavo įėjimas su manimi kariuomenėje yra geras mano akyse; nes tavyje neradau pikta nuo tos dienos, kai atėjai pas mane, iki šios dienos; tačiau viešpačiams tu nepatinki.
7Todėl dabar grįžk ir eik ramybėje, kad neerzintum filistinų viešpačių“.
8Ir Dovydas tarė Achišui: „Bet ką aš padariau? Ir ką radai savo tarne, kol buvau su tavimi iki šios dienos, kad negaliu eiti ir kovoti prieš mano viešpaties karaliaus priešus?“
9Ir Achišas atsakydamas tarė Dovydui: „Aš žinau, kad mano akyse esi geras kaip Dievo angelas; tačiau filistinų kunigaikščiai yra pasakę: ‘Jis neis su mumis aukštyn į mūšį’.
10Todėl dabar atsikelk anksti rytą su savo valdovo tarnais, kurie yra atėję su tavimi; ir kai tik būsite anksti ryte atsikėlę ir jums prašvis, išeikite.
11Taigi Dovydas ir jo vyrai atsikėlė anksti, kad ryte išeitų, kad grįžtų į filistinų šalį. O filistinai ėjo aukštyn į Jezreelį.