1Ir įvyko tomis dienomis, kad filistinai surinko savo kariuomenes karui, kovoti su Izraeliu. Ir Achišas tarė Dovydui: „Tvirtai žinok, kad tu eisi su manimi į mūšį, tu ir tavo vyrai’“.
2Ir Dovydas tarė Achišui: „Tu tikrai sužinosi, ką gali padaryti tavo tarnas“. O Achišas tarė Dovydui: „Todėl visam laikui tave padarysiu mano galvos sargybiniu“.
3Na, o Samuelis buvo miręs, ir visas Izraelis jį buvo apraudojęs ir palaidojęs Ramoje, tai yra jo paties mieste. O Saulius buvo pašalinęs iš šalies turinčius namų dvasias ir magus.
4Ir susirinkę filistinai atėjo ir stovyklavo Šuneme; o Saulius surinko visą Izraelį, ir jie stovyklavo Gilbojoje.
5Ir pamatęs filistinų kariuomenę, Saulius išsigando, ir jo širdis labai drebėjo.
6Ir kai Saulius teiravosi VIEŠPATIES, VIEŠPATS jam neatsakė nei per sapnus, nei per Urimą, nei per pranašus.
7Tada Saulius tarė savo tarnams: „Paieškokite man moterį, turinčią namų dvasią, kad pas ją nueičiau ir jos pasiklausčiau“. Ir jo tarnai jam tarė: „Štai En-dore yra moteris, turinti namų dvasią“.
8Ir Saulius užsimaskavo, apsivilko kitais drabužiais ir nuėjo, ir du vyrai su juo, ir jie atėjo naktį pas tą moterį; ir jis tarė: „Meldžiu tave, paburk man per namų dvasią ir pašauk man tą, kurį tau paminėsiu“.
9O ta moteris jam tarė: „Štai tu žinai, ką Saulius padarė, kaip jis iškirto iš šalies turinčius namų dvasias ir magus; tai kodėl spendi spąstus mano gyvybei, kad priverstum mane mirti?“
10Ir Saulius jai prisiekė VIEŠPAČIU, sakydamas: „ Kaip VIEŠPATS gyvas, jokia bausmė tavęs neištiks dėl šito dalyko“.
11Tada ta moteris tarė: „Ką tau turiu atvesti aukštyn?“ Ir jis tarė: „Atvesk man aukštyn Samuelį“.
12Ir pamačiusi Samuelį, ta moteris garsiu balsu sušuko; ir moteris kalbėjo Sauliui, sakydama: „Kodėl mane apgavai? Nes tu esi Saulius“.
13O karalius jai tarė: „Nebijok; ką matei?“ Ir moteris tarė Sauliui: „Mačiau dievus, kylančius iš žemės“.
14Ir jis jai tarė: „Koks jo pavidalas?“ Ir ji tarė: „Ateina aukštyn senas vyras; jis apsidengęs mantija“. Ir Saulius suprato, kad tai buvo Samuelis, ir jis pasilenkė veidu žemyn ir nusilenkė.
15Ir Samuelis tarė Sauliui: „Kodėl sudrumstei man ramybę, atvesdamas mane aukštyn?“ O Saulius atsakė: „Esu labai prislėgtas; nes filistinai kariauja prieš mane, o Dievas atsitraukęs nuo manęs ir man daugiau nebeatsako nei per pranašus, nei per sapnus; todėl pašaukiau tave, kad man duotum žinoti, ką turiu daryti“.
16Tada Samuelis tarė: „Tai kodėl manęs klausi, kadangi VIEŠPATS yra atsitraukęs nuo tavęs ir tapęs tavo priešu?
17VIEŠPATS sau padarė, kaip per mane kalbėjo; nes VIEŠPATS išplėšė iš tavo rankų karalystę ir ją davė tavo artimui, tai yra Dovydui;
18kadangi nepaklusai VIEŠPATIES balsui nei neįvykdei jo smarkios rūstybės Amalekui, todėl VIEŠPATS šią dieną tau padarė šitą dalyką.
19Be to, VIEŠPATS atiduos su tavimi Izraelį į filistinų rankas; ir rytoj tu ir tavo sūnūs būsite su manimi; taip pat Izraelio kariuomenę VIEŠPATS atiduos į filistinų rankas“.
20Tada Saulius tuojau parpuolė visu ūgiu ant žemės ir buvo labai išsigandęs dėl Samuelio žodžių; ir jame nebuvo jėgų; nes jis visą dieną ir visą naktį nebuvo valgęs duonos.
21Ir ta moteris, atėjusi pas Saulių ir pamačiusi, kad jis buvo labai sunerimęs, jam tarė: „Štai tavo tarnaitė pakluso tavo balsui, ir aš padėjau savo gyvybę į savo ranką, ir klausiau tavo žodžių, kuriuos man kalbėjai.
22Todėl dabar, meldžiu tave, paklausyk ir tu savo tarnaitės balso ir leisk man padėti priešais tave kąsnį duonos; ir valgyk, kad turėtum jėgų, kai eisi savo keliu“.
23Bet jis atsisakė ir tarė: „Nevalgysiu“. Bet jo tarnai kartu su ta moterimi jį vertė; ir jis paklausė jų balso. Taigi jis atsikėlė nuo žemės ir atsisėdo ant lovos.
24O ta moteris turėjo namuose riebų veršį; ir ji pasiskubino, jį papjovė ir, paėmusi miltų, juos suminkė, ir iš jų iškepė neraugintos duonos;
25ir ji atnešė tai priešais Saulių ir priešais jo tarnus; ir jie valgė. Po to jie pakilo ir tą naktį išėjo.