1Ir Dovydas sakė savo širdyje: „Aš dabar vieną dieną pražūsiu nuo Sauliaus rankos; man nieko nėra geriau, kaip tik skubiai sprukti į filistinų šalį; ir Saulius praras viltį toliau manęs ieškoti visose Izraelio ribose; taip išsigelbėsiu iš jo rankų“.
2Ir pakilo Dovydas, ir perėjo su šešiais šimtais vyrų, esančių su juo, pas Maocho sūnų Achišą, Gato karalių.
3Ir Dovydas apsigyveno pas Achišą Gate, jis ir jo vyrai, kiekvienas su savo namiškiais; Dovydas su abiem savo žmonom: jezreeliete Ahinoama ir karmeliete Abigaile, Nabalo žmona.
4Ir Sauliui buvo pranešta, kad Dovydas pabėgęs į Gatą; ir jis daugiau jo nebeieškojo.
5Ir Dovydas tarė Achišui: „Jei dabar radau malonę tavo akyse, tegul man duoda vietą kokiame nors šalies miestelyje, kad ten gyvenčiau; nes kodėl tavo tarnas turėtų gyventi su tavimi karališkame mieste?“
6Tad tą dieną Achišas jam davė Ciklagą; todėl Ciklagas priklauso Judos karaliams iki šios dienos.
7O laiko, kurį Dovydas gyveno filistinų šalyje, buvo pilni metai ir keturi mėnesiai.
8Ir Dovydas nuėjo aukštyn su savo vyrais ir užpuolė gešuriečius, girzus ir amalekiečius; nes šitos tautos nuo seno buvo gyventojai tos šalies, kur einama į Šūrą, iki Egipto šalies.
9Ir Dovydas sutriuškino tą šalį ir nepaliko gyvo nei vyro, nei moters, ir pasiėmė avis, jaučius, asilus, kupranugarius ir drabužius, ir sugrįžęs atėjo pas Achišą.
10Ir Achišas tarė: „Kur šiandien buvote užpuolę?“ Ir Dovydas tarė: „Judos pietinę dalį, jerahmeelių pietinę dalį ir kenitų pietinę dalį “.
11Ir Dovydas nepaliko gyvo nei vyro, nei moters, kad neatneštų žinios į Gatą, sakydamas: „Kad jie neįskųstų mūsų, sakydami: ‘Taip padarė Dovydas, ir taip jis elgsis visą laiką, kol gyvena filistinų šalyje’“.
12Ir Achišas tikėjo Dovydu, sakydamas: „Jis pasidarė visiškai pasibjaurėtinas savo tautai Izraeliui; todėl jis bus mano tarnas per amžius“.