1Ir įvyko, kai trečiąją dieną Dovydas ir jo vyrai atėjo į Ciklagą, amalekiečiai buvo įsiveržę į pietus ir į Ciklagą, ir sumušė Ciklagą, ir sudegino jį ugnimi;
2ir buvo paėmę į nelaisvę moteris, buvusias jame; jie nenužudė nei vieno, nei didelio, nei mažo, bet nusivedė juos ir nuėjo savo keliu.
3Taigi Dovydas ir jo vyrai atėjo į miestą, ir štai jis buvo sudegintas ugnimi; o jų žmonos ir jų sūnūs, ir jų dukterys buvo paimti nelaisvėn.
4Tada Dovydas ir su juo esanti tauta pakeltu balsu verkė, kol nebeturėjo jėgų verkti.
5Ir abi Dovydo žmonos buvo paimtos į nelaisvę: jezreelietė Ahinoama ir Abigailė, karmeliečio Nabalo žmona.
6Ir Dovydas buvo labai prislėgtas; kadangi tauta tarėsi jį užmėtyti akmenimis, nes visos tautos siela buvo nuliūdusi, kiekvieno dėl savo sūnų ir dėl savo dukterų; bet Dovydas padrąsino save VIEŠPAČIU, savo Dievu.
7Ir Dovydas tarė kunigui Abjatarui, Ahimelecho sūnui: „Meldžiu tave, atnešk man čia efodą“. Ir Abjataras atnešė efodą Dovydui.
8Ir Dovydas pasiklausė VIEŠPATIES, sakydamas: „Ar man vytis šitą pulką? Ar juos pasivysiu?“ Ir jis jam atsakė: „Vykis; nes tikrai juos pasivysi ir tikrai visus susigrąžinsi“.
9Taigi Dovydas nuėjo, jis ir šeši šimtai su juo esančių vyrų, ir atėjo prie Besoro upelio, kur pasiliko paliktieji užnugaryje.
10Bet Dovydas vijosi, jis ir keturi šimtai vyrų; nes du šimtai, kurie buvo tokie išvargę, kad nebegalėjo pereiti per Besoro upelį, pasiliko užnugaryje.
11Ir jie rado egiptietį ant lauko, atvedė jį pas Dovydą ir davė jam duonos, ir jis valgė; ir jie pagirdė jį vandeniu;
12ir jie davė jam gabalą figų pyrago ir dvi razinų kekes; ir kai jis pavalgė, sugrįžo pas jį jo dvasia; nes tris dienas ir tris naktis jis nebuvo valgęs duonos ir nebuvo gėręs vandens.
13Ir Dovydas jam tarė: „Kieno tu esi ir iš kur tu esi?“ Ir jis tarė: „Aš esu jaunuolis iš Egipto, amalekiečio tarnas; o mano valdovas paliko mane, nes prieš tris dienas aš susirgau.
14Mes įsiveržėme į keretų pietus, į ribas, priklausančias Judai, ir į Kalebo pietus; ir sudeginome Ciklagą ugnimi“.
15Ir Dovydas jam tarė: „Ar gali nuvesti mane žemyn prie to būrio?“ Ir jis tarė: „Prisiek man Dievu, kad manęs nenužudysi nei atiduosi į mano šeimininko rankas, ir aš tave nuvesiu žemyn prie to būrio“.
16Ir kai jis nuvedė jį žemyn, štai jie buvo pasklidę po visą žemę, valgė, gėrė ir šoko dėl viso didelio grobio, kurį jie buvo paėmę iš filistinų šalies ir iš Judos šalies.
17Ir Dovydas juos mušė nuo vakaro prietemos iki kitos dienos vakaro; ir nei vienas iš jų neištrūko, išskyrus keturis šimtus jaunuolių, kurie, jodami ant kupranugarių, pabėgo.
18Ir Dovydas susigrąžino viską, ką amalekiečiai buvo nusinešę; ir Dovydas išvadavo abi savo žmonas.
19Ir jie nieko nepasigedo, nei mažo, nei didelio, nei sūnų, nei dukterų, nei grobio, nei nieko, ką jie buvo pasiėmę; Dovydas viską susigrąžino.
20Ir Dovydas paėmė visas kaimenes bei bandas, kurias jie varė pirma kitų galvijų, ir tarė: „Tai Dovydo grobis“.
21Ir Dovydas atėjo pas tuos du šimtus vyrų, kurie buvo taip nusilpę, kad negalėjo sekti paskui Dovydą, kuriuos jie buvo ir palikę prie Besoro upelio; ir jie išėjo pasitikti Dovydo ir pasitikti su juo esančios liaudies; ir Dovydas, priartėjęs prie liaudies, juos pasveikino.
22Tada visi pikti vyrai ir Belialo vyrai, iš tų, kurie ėjo su Dovydu, atsiliepdami tarė: „Kadangi jie nėjo su mumis, mes jiems nieko neduosime iš grobio, kurį atgavome, tik kiekvienam jo žmoną ir jo vaikus, kad jie juos nuvestų ir išeitų“.
23Tada Dovydas tarė: „Mano broliai, nedarykite taip su tuo, ką mums davė VIEŠPATS, kuris mus apsaugojo ir atidavė į mūsų rankas būrį, kuris atėjo prieš mus.
24Nes kas jūsų klausys šiame dalyke? Tačiau kokia yra dalis to, kuris eina žemyn į mūšį, tokia pat bus ir dalis to, kuris pasilieka prie daiktų; jie pasidalins po lygiai“.
25Ir taip buvo nuo tos dienos ir paskui, kad jis tai padarė Izraeliui įstatu ir įsaku iki šios dienos.
26Ir atėjęs į Ciklagą, Dovydas pasiuntė iš grobio Judos vyresniesiems, tai yra savo draugams, sakydamas: „Štai jums dovana iš VIEŠPATIES priešų grobio“;
27esantiems Bet-Elyje, esantiems pietiniame Ramote, esantiems Jatyre,
28esantiems Aroere, esantiems Sifmote, esantiems Eštemojoje,
29esantiems Rachale, esantiems jerachmeelitų miestuose, esantiems kenitų miestuose,
30esantiems Hormoje, esantiems Chor-Ašane, esantiems Atache,
31esantiems Hebrone ir visoms vietovėms, kur pats Dovydas ir jo vyrai buvo įpratę lankytis.