1Taigi Dovydas išėjo iš ten ir paspruko į Adulamo olą; ir tai išgirdę jo broliai ir visi jo tėvo namai, nuėjo ten žemyn pas jį.
2Ir pas jį rinkosi kiekvienas prislėgtasis, kiekvienas prasiskolinęs ir kiekvienas nepatenkintasis; ir jis tapo jiems vadu; ir su juo buvo apie keturis šimtus vyrų.
3Ir iš ten Dovydas nuėjo į Moabo Micpę; ir jis tarė Moabo karaliui: „Leisk, meldžiu tave, mano tėvui ir mano motinai išeiti ir būti pas jus, kol sužinosiu, ką Dievas man darys“.
4Ir jis atvedė juos Moabo karaliaus akivaizdon; ir jie apsigyveno pas jį, kol Dovydas buvo tvirtovėje.
5Ir pranašas Gadas tarė Dovydui: „Nepasilik tvirtovėje; išeik ir eik į Judos šalį“. Tada Dovydas išėjo ir atėjo į Hereto mišką.
6Kai Saulius išgirdo, kad Dovydas surastas ir su juo esantys vyrai (na, o Saulius pasiliko Gibėjoje po medžiu Ramoje, turėdamas rankoje savo ietį ir visiems jo tarnams stovint aplink jį),
7tada Saulius tarė savo tarnams, stovintiems aplink jį: „Na, klausykite, benjaminai; ar jums visiems Jesės sūnus duos laukų bei vynuogynų ir jus visus padarys tūkstančių vadais ir šimtų vadais;
8kad visi susimokėte prieš mane ir nėra nei vieno, kuris būtų man pranešęs, kad mano sūnus padarė sąjungą su Jesės sūnumi, ir nėra iš jūsų nei vieno, kuris būtų manęs gailėjęsis ar man pranešęs, kad mano sūnus sukurstė prieš mane mano tarną, kad tykotų, kaip šią dieną?“
9Tada edomietis Doegas, kuris buvo paskirtas vadovauti Sauliaus tarnams, atsiliepdamas tarė: „Aš mačiau Jesės sūnų ateinantį į Nobą pas Ahitubo sūnų Ahimelechą.
10Ir jis dėl jo teiravosi VIEŠPATIES ir davė jam maisto, ir davė jam filistino Galijoto kalaviją“.
11Tada Saulius siuntė pakviesti kunigą Ahimelechą, Ahitubo sūnų ir visus jo tėvo namus, kunigus, esančius Nobe; ir jie visi atėjo pas karalių.
12Ir Saulius tarė: „Klausyk dabar, Ahitubo sūnau“. Ir jis atsakė: „Aš čia, mano viešpatie“.
13Ir Saulius jam tarė: „Kodėl susimokėte prieš mane, tu ir Jesės sūnus, kad davei jam duonos bei kalaviją ir dėl jo klausei Dievo, kad jis pakiltų prieš mane, kad tykotų, kaip šią dieną?“
14Tada Ahimelechas, atsakydamas karaliui, tarė: „O kuris tarp visų tavo tarnų yra toks ištikimas, kaip Dovydas, kuris yra karaliaus žentas, ir tau įsakius eina ir yra gerbiamas tavo namuose?
15Ar aš tada pradėjau klausti Dievo dėl jo? Tebūna tai toli nuo manęs; tegul karalius nieko neprimeta savo tarnui nei visiems mano tėvo namams; nes tavo tarnas nežinojo apie visa tai nieko, nei mažai, nei daug“.
16Ir karalius tarė: „Tu tikrai mirsi, Ahimelechai, tu ir visi tavo tėvo namai“.
17Ir karalius tarė pėstininkams, stovintiems aplink jį: „Pasisukite ir nužudykite VIEŠPATIES kunigus; kadangi ir jų ranka yra su Dovydu ir kadangi jie žinojo, kai jis pabėgo, o man nepranešė“. Bet karaliaus tarnai nenorėjo ištiesti rankų, kad užpultų VIEŠPATIES kunigus.
18Ir karalius tarė Doegui: „Tu pasisuk ir pulk kunigus“. Ir edomietis Doegas pasisuko ir užpuolė kunigus, ir tą dieną nužudė aštuoniasdešimt penkis asmenis, kurie nešiojo lininį efodą.
19Ir kunigų miestą Nobą jis iškirto kalavijo ašmenimis: vyrus ir moteris, vaikus ir žinduklius, jaučius, asilus ir avis, kalavijo ašmenimis.
20O vienas iš Ahitubo sūnaus Ahimelecho sūnų, vardu Abjataras, išsigelbėjo ir nubėgo paskui Dovydą.
21Ir Abjataras pranešė Dovydui, kad Saulius išžudė VIEŠPATIES kunigus.
22Ir Dovydas tarė Abjatarui: „Aš žinojau tą dieną, kai ten buvo edomietis Doegas, kad jis tikrai praneš Sauliui; aš esu visų tavo tėvo namų asmenų mirties priežastis.
23Pasilik pas mane, nebijok; nes kas ieško mano gyvybės, ieško ir tavo gyvybės; bet su manimi tu būsi saugus“.