1Taip jie atnešė Dievo skrynią ir pastatė ją viduryje palapinės, kurią Dovydas jai buvo ištiesęs; ir jie aukojo deginamąsias aukas ir taikos aukas Dievo akivaizdoje.
2Ir baigęs aukoti deginamąsias aukas ir taikos aukas, Dovydas palaimino tautą VIEŠPATIES vardu.
3Ir jis išdalino kiekvienam iš Izraelio, tiek vyrams, tiek moterims, kiekvienam po duonos kepalą, gerą gabalą mėsos ir po ąsotį vyno.
4Ir jis paskyrė kai kuriuos iš levitų tarnauti prieš VIEŠPATIES skrynią, kad minėtų, dėkotų ir girtų VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą:
5Asafą – vyriausiąjį, po jo Zachariją, Jejelį, Šemiramotą, Jehielį, Matitiją, Eliabą, Benają, Obed-Edomą; Jejelį su psalteriais ir arfomis; bet Asafas skambino cimbolais;
6taip pat kunigus Benają ir Jahazielį nuolat su trimitais prieš Dievo Sandoros skrynią.
7Tada, tą dieną, Dovydas pirmą kartą įteikė šią psalmę Asafui ir jo broliams į rankas dėkoti VIEŠPAČIUI:
8„Dėkokite VIEŠPAČIUI, šaukitės jo vardo, skelbkite tarp tautų jo darbus.
9Giedokite jam, giedokite jam psalmes, kalbėkite apie jo visus nuostabius darbus.
10Girkitės jo šventuoju vardu; tegul džiaugiasi širdis tų, kurie ieško VIEŠPATIES.
11Ieškokite VIEŠPATIES ir jo stiprybės, nuolat ieškokite jo veido.
12Atsiminkite jo nuostabius darbus, kuriuos jis padarė, jo stebuklus ir jo burnos teismus;
13o jūs, jo tarno Izraelio sėkla, Jokūbo vaikai, jo išrinktieji.
14Jis yra VIEŠPATS, mūsų Dievas; visoje žemėje yra jo teismai.
15Visada atminkite jo sandorą – žodį, kurį jis įsakė tūkstančiui kartų,
16būtent sandorą, kurią jis sudarė su Abraomu, ir jo priesaiką Izaokui;
17ir ją patvirtino Jokūbui kaip įstatymą ir Izraeliui kaip amžiną sandorą,
18sakydamas: ‘Tau duosiu Kanaano šalį, jūsų paveldo dalią’;
19kai jūs buvote mažuma, būtent mažuma, ir ateiviai joje.
20Ir jiems einant iš tautos į tautą, iš vienos karalystės į kitą tautą;
21jis niekam neleido jų skriausti; taip, jis subarė dėl jų karalius,
22sakydamas: ‘Nelieskite mano pateptųjų ir mano pranašams nedarykite pikto’.
23Giedokite VIEŠPAČIUI, visa žeme; skelbkite diena iš dienos jo išgelbėjimą.
24Skelbkite tarp pagonių jo šlovę; jo nuostabius darbus tarp visų tautų.
25Nes didis yra VIEŠPATS ir didžiai turi būti giriamas; jis taip pat turi būti bijotinas labiau už visus dievus.
26Nes visi tautų dievai yra stabai; bet VIEŠPATS padarė dangus.
27Šlovė ir garbė yra jo akivaizdoje; stiprybė ir džiaugsmas yra jo vietoje.
28Duokite VIEŠPAČIUI, tautų giminės, duokite VIEŠPAČIUI šlovę ir stiprybę.
29Duokite VIEŠPAČIUI šlovę, priklausančią jo vardui; atneškite auką ir ateikite jo akivaizdon; garbinkite VIEŠPATĮ šventumo grožyje.
30Bijokite prieš jį, visa žeme; pasaulis taip pat bus tvirtas, kad nepajudėtų.
31Tegul linksminasi dangūs ir džiūgauja žemė; ir tebūna sakoma tarp tautų: ‘VIEŠPATS karaliauja’.
32Teūžauja jūra ir jos pilnybė; tedžiūgauja laukai ir visa, kas juose.
33Tada miško medžiai giedos VIEŠPATIES akivaizdoje, nes jis ateina žemės teisti.
34O, dėkokite VIEŠPAČIUI; nes jis yra geras; nes jo gailestingumas išlieka per amžius.
35Ir sakykite: ‘Gelbėk mus, o mūsų išgelbėjimo Dieve, surink mus ir išgelbėk iš pagonių, kad dėkotume tavo šventam vardui ir kad girtumėmės tavo gyriumi.
36Tebūna palaimintas VIEŠPATS, Izraelio Dievas, per amžių amžius’“. Ir visa tauta tarė: „Amen“ ir gyrė VIEŠPATĮ.
37Taigi jis ten paliko prieš VIEŠPATIES Sandoros skrynią Asafą ir jo brolius, kad nuolat tarnautų prieš skrynią, kaip reikalavo kasdienis darbas;
38ir Obed-Edomą su jų broliais, šešiasdešimt aštuonis; taip pat Obed-Edomą, Jedutūno sūnų, ir Hosą būti durininkais;
39o kunigą Cadoką ir jo brolius kunigus prieš VIEŠPATIES padangtę aukštumoje, esančioje Gibeone,
40kad nuolat, ryte ir vakare, aukotų VIEŠPAČIUI deginamąsias aukas ant deginamosios aukos aukuro ir kad darytų pagal visa tai, kas parašyta VIEŠPATIES įstatyme, kurį jis įsakė Izraeliui;
41o su jais Hemaną, Jedutūną ir kitus išrinktus, pašauktus vardais, kad dėkotų VIEŠPAČIUI, nes jo gailestingumas išlieka per amžius;
42ir su jais Hemaną ir Jedutūną su trimitais bei cimbolais tiems, kurie skambins, ir su Dievo muzikiniais instrumentais. O Jedutūno sūnūs buvo durininkai.
43Ir visa tauta išėjo, kiekvienas į savo namus; o Dovydas sugrįžo savo namų palaiminti.