1Ir pasistatęs namų Dovydo mieste, Dovydas paruošė vietą Dievo skryniai ir jai ištiesė palapinę.
2Tada Dovydas tarė: „Niekas teneneša Dievo skrynios, o tik levitai; nes juos VIEŠPATS išsirinko Dievo skryniai nešioti ir jam amžinai tarnauti“.
3Ir Dovydas surinko visą Izraelį į Jeruzalę, kad gabentų aukštyn VIEŠPATIES skrynią į jos vietą, kurią jis jai paruošė.
4Ir Dovydas surinko Aarono vaikus ir levitus:
5Iš Kehato sūnų: vyriausiąjį Ūrielį ir jo brolius, šimtą dvidešimt;
6iš Merario sūnų: vyriausiąjį Asają ir jo brolius, du šimtus dvidešimt;
7iš Geršomo sūnų: vyriausiąjį Joelį ir jo brolius, šimtą trisdešimt;
8iš Elicafano sūnų: vyriausiąjį Šemają ir jo brolius, du šimtus;
9iš Hebrono sūnų: vyriausiąjį Elielį ir jo brolius, aštuoniasdešimt;
10iš Uzielio sūnų: vyriausiąjį Aminadabą ir jo brolius, šimtą dvylika.
11Ir Dovydas pašaukė kunigus Cadoką ir Abjatarą bei levitus Ūrielį, Asają ir Joelį, Šemają, Elielį ir Aminadabą,
12ir jiems tarė: „Jūs esate levitų tėvų vyriausieji; pasišvęskite jūs ir jūsų broliai, kad galėtumėte gabenti aukštyn VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, skrynią į vietą, kurią esu jai paruošęs.
13Kadangi pirma to nepadarėte, tai VIEŠPATS, mūsų Dievas, padarė mums spragą, nes mes jo neieškojome pagal reikiamą tvarką.
14Taigi kunigai ir levitai pasišventė, kad gabentų aukštyn VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, skrynią.
15Ir levitų vaikai nešė ant pečių Dievo skrynią su kartimis ant jos, kaip Mozė įsakė pagal VIEŠPATIES žodį.
16Ir Dovydas kalbėjo levitų vyriausiems, kad paskirtų jų brolius būti giesmininkais su muzikos instrumentais, psalteriais, arfomis ir cimbolais, skambinti, keliant džiaugsmingai balsus.
17Taigi levitai paskyrė Joelio sūnų Hemaną; o iš jo brolių – Berechijos sūnų Asafą; o iš Merario sūnų, jų brolių, – Kušajo sūnų Etaną;
18o su jais jų antros eilės brolius: Zachariją, Beną, Jaazielį, Šemiramotą, Jehielį, Unį, Eliabą, Benają, Maasėją, Matitiją, Elifeletą, Miknėją, Obed-Edomą ir Jejelį, durininkus.
19Taigi giesmininkai Hemanas, Asafas ir Etanas buvo paskirti skambinti vario cimbolais;
20o Zacharija, Azielis, Šemiramotas, Jehielis, Unis, Eliabas, Maasėjas ir Benajas – psalteriais alamotu;
21o Matatija, Elifeletas, Miknėjas, Obed-Edomas, Jejelis ir Azazija – arfomis šeminitu, kad pranoktų.
22O Kenanijas, levitų vyriausiasis, buvo giedojimui; jis mokė apie giedojimą, nes jis buvo įgudęs.
23O Berechija ir Elkana buvo skrynios durininkai.
24O kunigai Šebanijas, Jehozapatas, Netanelis, Amasajas, Zacharija, Benajas ir Eliezeras pūtė trimitais prieš Dievo skrynią; o Obed-Edomas ir Jehija buvo skrynios durininkai.
25Taigi Dovydas, Izraelio vyresnieji ir tūkstantininkai, nuėjo VIEŠPATIES Sandoros skrynios atgabenti aukštyn iš Obed-Edomo namų su džiaugsmu.
26Ir įvyko, kai Dievas padėjo levitams, nešantiems VIEŠPATIES Sandoros skrynią, tada jie aukojo septynis jaučius ir septynis avinus.
27O Dovydas buvo apsivilkęs plono lino apsiaustu, ir visi levitai, nešantys skrynią, giesmininkai ir Kenanija, giedojimo vadovas su giesmininkais; taip pat Dovydas vilkėjo lininį efodą.
28Taip visas Izraelis gabeno aukštyn VIEŠPATIES Sandoros skrynią su šauksmu, su korneto garsu, su trimitais ir su cimbolais, skleisdami garsą psalteriais ir arfomis.
29Ir įvyko, kai VIEŠPATIES Sandoros skrynia atėjo į Dovydo miestą, Sauliaus duktė Mikalė, žiūrėdama pro langą, pamatė karalių Dovydą šokantį ir grojantį; ir ji paniekino jį savo širdyje.