1Na, o Tyro karalius Hiramas siuntė pasiuntinius pas Dovydą ir kedro medieną su mūrininkais ir dailidėmis, kad jam pastatytų namus.
2Ir Dovydas suprato, kad VIEŠPATS jį buvo patvirtinęs Izraelio karaliumi, nes jo karalystė buvo iškelta aukštai dėl jo tautos Izraelio.
3Ir Dovydas ėmė daugiau žmonų Jeruzalėje; ir Dovydas pagimdė daugiau sūnų bei dukterų.
4Na, o šitie yra vardai jo vaikų, kuriuos jis turėjo Jeruzalėje: Šamūva ir Šobabas, Natanas ir Saliamonas,
5Ibharas, Elišūva, Elpaletas,
6Nogahas, Nefegas, Jafija,
7Elišama, Beeljada ir Elifeletas.
8Ir kai filistinai išgirdo, kad Dovydas buvo pateptas karaliumi visam Izraeliui, visi filistinai ėjo aukštyn Dovydo ieškoti. Ir tai išgirdęs, Dovydas išėjo prieš juos.
9Ir filistinai atėję pasklido Refaimo slėnyje.
10O Dovydas teiravosi Dievo, sakydamas: „Ar man eiti aukštyn prieš filistinus? Ar juos atiduosi man į rankas?“ Ir VIEŠPATS jam tarė: „Eik aukštyn; nes aš juos atiduosiu tau į rankas“.
11Taigi jis nuėjo aukštyn į Baal-Peracimą; ir ten Dovydas juos sumušė. Tada Dovydas tarė: „Dievas prasilaužė pro mano priešus mano ranka, kaip vanduo prasilaužia“; todėl tą vietą praminė Baal-Peracimu.
12Ir jiems ten palikus savo dievus, Dovydas įsakė, ir jie buvo sudeginti ugnimi.
13O filistinai vėl pasklido slėnyje.
14Todėl Dovydas vėl klausė Dievo; ir Dievas jam tarė: „Neik aukštyn paskui juos; nusisuk nuo jų ir užpulk juos priešais šilkmedžius.
15Ir bus, kai tik išgirsi ėjimo garsą šilkmedžių viršūnėse, tada išeik į mūšį; nes Dievas yra išėjęs tavo priešakyje filistinų kariuomenės mušti“.
16Taigi Dovydas padarė, kaip Dievas jam įsakė; ir jis mušė filistinų kariuomenę nuo Gibeono iki Gazero.
17Ir garsas apie Dovydą pasklido visose šalyse; ir VIEŠPATS atnešė jo baimę ant visų tautų.