1Ir Dovydas pasitarė su tūkstantininkais ir šimtininkais, ir su visais vadais.
2Ir Dovydas tarė visam Izraelio susirinkimui: „Jei jums atrodo gerai ir kad tai yra iš VIEŠPATIES, mūsų Dievo, pasiųskime visur savo broliams, pasilikusiems visoje Izraelio šalyje, ir su jais kunigams bei levitams, esantiems jų miestuose ir priemiesčiuose, kad jie susirinktų pas mus;
3ir parsigabenkime pas save mūsų Dievo skrynią; nes Sauliaus dienomis jos nesiteiravome“.
4Ir visas susirinkimas pasakė, kad jie nori taip padaryti; nes tas dalykas buvo teisingas visos tautos akyse.
5Taigi Dovydas surinko visą Izraelį nuo Egipto Šihoro iki Hemato įėjimo, kad pargabentų Dievo skrynią iš Kirjat-Jearimo.
6Dovydas ir visas Izraelis ėjo aukštyn į Baalą, tai yra į Kirjat-Jearimą, priklausantį Judai, kad iš ten atgabentų aukštyn Dievo, tarp cherubų gyvenančio VIEŠPATIES, skrynią, ant kurios minimas jo vardas.
7Ir jie gabeno Dievo skrynią naujame vežime iš Abinadabo namų; o Uza ir Ahjojas varė vežimą.
8O Dovydas ir visas Izraelis grojo Dievo akivaizdoje iš visų jėgų, su giesmėmis, su arfomis, su psalteriais, su būgneliais, su cimbolais ir su trimitais.
9Ir jiems atėjus prie Kidono klojimo, Uza ištiesė ranką, kad prilaikytų skrynią; nes jaučiai suklupo.
10Ir VIEŠPATIES pyktis užsidegė prieš Uzą, ir jis jį ištiko, kadangi jis ištiesė savo ranką į skrynią; ir jis ten mirė Dievo akivaizdoje.
11O Dovydas buvo nepatenkintas, kadangi VIEŠPATS padarė spragą Uzui; todėl tą vietą vadina Perec-Uza iki šios dienos.
12Ir tą dieną Dovydas bijojo Dievo, sakydamas: „Kaip aš atgabensiu pas save į namus Dievo skrynią?“
13Taigi Dovydas nepargabeno skrynios pas save namo į Dovydo miestą, bet ją nunešė į šoną į gatiečio Obed-Edomo namus.
14Ir Dievo skrynia pasiliko tris mėnesius pas Obed-Edomo šeimą jo namuose. Ir VIEŠPATS laimino Obed-Edomo namus ir viską, ką jis turėjo.