1Viešpačiu aš pasitikiu. Kaip jūs sakote mano sielai: ‘‘Skrisk kaip paukštis į kalnus’‘?
2Įtempia nedorėliai lanką, prie templės strėlę jau deda, kad tamsoje šaudytų į tiesiaširdžius.
3Kai pamatai griaunami, ką gi begali teisusis?
4Viešpats savo šventykloje; danguje stovi Viešpaties sostas. Jo akys stebi, žmonių vaikus jos tyrinėja.
5Viešpats teisųjį tiria, o nedorėliu ir smurtininku Jis bjaurisi.
6Jis lydins ant bedievių žarijomis, ugnimi ir siera, jų lemtis bus svilinanti vėtra.
7Viešpats teisus ir Jam miela teisybė. Dorieji regės Jo veidą.