1Man vėl atėjo kariuomenių VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
2„Taip sako kariuomenių VIEŠPATS: ‘Aš pavydėjau dėl Siono dideliu pavydu ir pavydėjau dėl jo dideliu įtūžiu’.
3Taip sako VIEŠPATS: ‘Aš sugrįžau į Sioną ir gyvensiu Jeruzalės viduje; ir Jeruzalė bus vadinama tiesos miestu, o kariuomenių VIEŠPATIES kalnas – šventuoju kalnu’.
4Taip sako kariuomenių VIEŠPATS: ‘Seniai ir senės dar gyvens Jeruzalės gatvėse, kiekvienas su savo lazda rankoje dėl seno amžiaus.
5Ir miesto gatvės bus pilnos berniukų ir mergaičių, žaidžiančių jo gatvėse’.
6Taip sako kariuomenių VIEŠPATS: ‘Jei šiomis dienomis tai būtų nuostaba šitos tautos likučio akyse, ar tai turėtų būti nuostaba ir mano akyse? – sako kariuomenių VIEŠPATS’.
7Taip sako kariuomenių VIEŠPATS: ‘Štai aš išgelbėsiu savo tautą iš rytų krašto ir iš vakarų krašto;
8ir juos parvesiu, ir jie gyvens Jeruzalės viduje; ir jie bus mano tauta, o aš būsiu jų Dievas tiesoje ir teisume’.
9Taip sako kariuomenių VIEŠPATS: ‘Tebūna stiprios rankos jūsų, kurie šitomis dienomis girdite šituos žodžius iš burnos pranašų, kurie buvo tą dieną, kai buvo dedami kariuomenių VIEŠPATIES namų pamatai, kad šventykla būtų pastatyta.
10Nes anksčiau šių dienų nebuvo atlyginimo nei žmogui, nei atlyginimo gyvuliui; ir nebuvo jokios ramybės išeinančiam ar įeinančiam dėl sielvarto; nes aš nukreipiau kiekvieną prieš savo artimą.
11Bet dabar aš nebebūsiu šitos tautos likučiui, kaip ankstesnėmis dienomis’, – sako kariuomenių VIEŠPATS.
12‘Nes sėkla klestės; vynmedis duos savo vaisius, dirva duos savo prieaugį ir dangūs duos savo rasą; ir šitos tautos likučiui visa tai duosiu nuosavybėn.
13Ir įvyks, kaip jūs, Judos namai ir Izraelio namai, buvote prakeikimu tarp pagonių, taip aš jus išgelbėsiu, ir jūs būsite palaiminimas; nebijokite, tebūna stiprios jūsų rankos’.
14Nes taip sako kariuomenių VIEŠPATS: ‘Kaip aš galvojau jus nubausti, kai jūsų tėvai kurstė mano rūstybę, ir aš nepersigalvojau, – sako kariuomenių VIEŠPATS, –
15taip vėl šiomis dienomis sumaniau daryti gera Jeruzalei ir Judos namams; jūs nebijokite.
16Šitie yra dalykai, kuriuos turėsite daryti: kiekvienas kalbėkite tiesą savo artimui; vykdykite tiesos ir taikos teismą savo vartuose;
17nei vienas iš jūsų nesumanykite savo širdyse pikto prieš savo artimą; ir nemylėkite melagingos priesaikos; nes visi tie yra dalykai, kurių nekenčiu’, – sako VIEŠPATS“.
18Ir man atėjo kariuomenių VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
19„Taip sako kariuomenių VIEŠPATS: ‘Ketvirtojo mėnesio pasninkas ir penktojo pasninkas, septintojo pasninkas ir dešimtojo pasninkas Judos namams bus džiaugsmu, linksmybe ir džiaugsmingomis šventėmis; todėl mylėkite tiesą ir taiką’.
20Taip sako kariuomenių VIEŠPATS: ‘Dar įvyks, kad ateis tautos ir daugelio miestų gyventojai;
21ir vieno miesto gyventojai eis į kitą, sakydami: „Skubiai eikime melstis VIEŠPATIES akivaizdoje ir ieškoti kariuomenių VIEŠPATIES; eisiu ir aš“.
22Taip, daug tautų ir stiprių tautybių ateis ieškoti kariuomenių VIEŠPATIES Jeruzalėje ir melstis VIEŠPATIES akivaizdoje’.
23Taip sako kariuomenių VIEŠPATS: ‘Tomis dienomis atsitiks, kad dešimt žmonių iš visokiausių tautų kalbų nusitvers, būtent nusitvers už skverno tam, kuris yra žydas, sakydami: Mes eisime su jumis, nes girdėjome, kad Dievas yra su jumis’“.