1Ir mačiau kitą galingą angelą, nužengiantį iš dangaus, apsirengusį debesimi; ir virš jo galvos buvo vaivorykštė, o jo veidas buvo kaip saulė, ir jo kojos – kaip ugnies stulpai;
2ir savo rankoje jis turėjo atverstą knygelę, ir jis padėjo savo dešinę koją ant jūros, o kairę ant žemės
3ir šaukė garsiu balsu, kaip liūtas riaumoja; ir kai jis sušuko, septyni griaustiniai prabilo savo balsais.
4Ir kai septyni griaustiniai prabilo savo balsais, aš rengiausi rašyti; ir išgirdau balsą iš dangaus man sakantį: „Užantspauduok tai, ką ištarė septyni griaustiniai, ir to nerašyk“.
5Ir angelas, kurį regėjau stovintį ant jūros ir ant žemės, iškėlė savo ranką į dangų
6ir prisiekė gyvenančiuoju per amžių amžius, kuris sutvėrė dangų ir tai, kas jame, ir žemę, ir tai, kas joje, ir jūrą, ir tai, kas joje, kad laiko daugiau nebebus;
7bet septintojo angelo balso dienomis, kai jis pradės trimituoti, bus užbaigta Dievo paslaptis, kaip jis yra paskelbęs savo tarnams pranašams.
8Ir balsas, kurį išgirdau iš dangaus, vėl man kalbėjo, ir tarė: „Eik, paimk tą knygelę, atverstą rankoje angelo, kuris stovi ant jūros ir ant žemės“.
9Ir nuėjęs pas angelą, jam tariau: „Duok man tą knygelę“. Ir jis man tarė: „Imk ir ją suvalgyk; ir ji apkartins tavo pilvą, bet tavo burnoje ji bus saldi kaip medus“.
10Ir aš paėmiau knygelę iš angelo rankos ir ją suvalgiau; ir mano burnoje ji buvo saldi kaip medus; ir kai tik ją suvalgiau, mano pilvas tapo kartus.
11Ir jis man tarė: „Tu turi vėl pranašauti daugelio tautų ir tautybių, ir kalbų, ir karalių akivaizdoje“.