1Ir man buvo duota nendrė, panaši į lazdą; ir angelas stovėjo sakydamas: „Kelkis ir išmatuok Dievo šventyklą ir aukurą, ir tuos, kurie garbina joje.
2Bet kiemą, esantį šventyklos išorėje, palik ir jo nematuok, nes jis yra duotas pagonims; ir jie tryps šventąjį miestą po kojomis keturiasdešimt du mėnesius.
3Ir aš duosiu valdžią savo dviems liudytojams, ir jie pranašaus tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų apsirengę ašutine“.
4Šitie yra du alyvmedžiai ir dvi žvakidės, stovintys žemės Dievo akivaizdoje.
5Ir jei kas norės jiems pakenkti, iš jų burnos išeis ugnis ir praris jų priešus; ir jei kas norės jiems pakenkti, tas turės būti taip nužudytas.
6Šitie turi valdžią užrakinti dangų, kad nelytų jų pranašavimo dienomis ir turi valdžią vandenims, paversti juos krauju ir ištikti žemę visomis rykštėmis tiek dažnai, kiek panorėtų.
7Ir kai jie bus pabaigę savo liudijimą, prieš juos kariaus žvėris, kuris iškyla iš bedugnės duobės, ir juos nugalės, ir juos nužudys.
8Ir jų lavonai gulės gatvėje didžiojo miesto, kuris dvasiškai vadinamas Sodoma ir Egiptu, kur buvo ir mūsų Viešpats nukryžiuotas.
9Ir tie iš tautų ir giminių, ir kalbų, ir tautybių matys jų lavonus tris su puse dienos ir neleis jų lavonų padėti į kapus.
10Ir gyvenantys žemėje džiaugsis dėl jų ir linksminsis, ir siųs vieni kitiems dovanas; nes tie du pranašai kankino tuos, kurie gyveno žemėje.
11Ir po trijų su puse dienos į juos įėjo gyvybės Dvasia iš Dievo, ir jie atsistojo ant savo kojų; ir didelė baimė užgriuvo ant tų, kurie juos matė.
12Ir jie išgirdo didį balsą iš dangaus jiems sakantį: „Užženkite šen“. Ir jie pakilo į dangų debesyje; ir jų priešai į juos žiūrėjo.
13Ir tą pačią valandą buvo didelis žemės drebėjimas, ir dešimtadalis miesto sugriuvo, ir žemės drebėjime žuvo septyni tūkstančiai žmonių; o likusieji buvo išsigandę ir atidavė šlovę dangaus Dievui.
14Praėjo antras vargas; ir štai greitai ateina trečiasis vargas.
15Ir sutrimitavo septintasis angelas; ir danguje buvo galingi balsai, sakantys: „Šio pasaulio karalystės tapo mūsų Viešpaties ir jo Kristaus karalystėmis; ir jis karaliaus per amžių amžius“.
16Ir dvidešimt keturi vyresnieji, sėdintys savo sostuose Dievo akivaizdoje, parpuolė savo veidais žemėn ir garbino Dievą,
17sakydami: „Dėkojame tau, o Viešpatie Dieve Visagali, kuris esi ir buvai, ir ateini; nes pasiėmei savo didžiąją galią ir pradėjai karaliauti.
18Ir tautos įpyko, ir atėjo tavo rūstybė bei mirusiųjų metas, kad jie būtų teisiami, ir kad duotum atlygį savo tarnams pranašams ir šventiesiems, ir bijantiems tavo vardo, mažiems ir dideliems; ir kad sunaikintum tuos, kurie naikina žemę“.
19Ir danguje atsivėrė Dievo šventykla, ir jo šventykloje matėsi jo testamento skrynia; ir buvo žaibai ir balsai, ir griaustiniai, ir žemės drebėjimas, ir didžiulė kruša.