1Kas gyvena Aukščiausiojo slaptavietėje, tas pasiliks Visagalio šešėlyje.
2Aš sakysiu apie VIEŠPATĮ: „ Jis mano prieglobstis ir mano tvirtovė, mano Dievas; juo pasitikėsiu“.
3Tikrai jis tave išvaduos iš paukščių medžiotojo kilpos ir iš pražūtingo maro.
4Savo plunksnomis jis tave apdengs, ir po jo sparnais tu pasitikėsi; jo tiesa bus tavo didysis ir mažasis skydas.
5Tu naktį nebijosi siaubo; nei strėlės, kuri skraido dieną;
6nei maro, kuris vaikšto tamsoje; nei sunaikinimo, kuris nusiaubia vidurdienyje.
7Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių tavo dešinėje; bet prie tavęs tai nepriartės.
8Tik savo akimis žiūrėsi ir matysi nedorėlių atlyginimą.
9Kadangi tu padarei VIEŠPATĮ, kuris yra mano prieglobstis, tai yra Aukščiausiąjį savo buveine,
10tau neatsitiks nieko pikto, ir jokia rykštė nepriartės prie tavo buveinės.
11Nes jis įpareigos savo angelus dėl tavęs, kad saugotų tave visuose tavo keliuose.
12Ant rankų jie tave nešios, kad neužsigautum kojos į akmenį.
13Tu mindysi liūtą ir gyvatę; sutrypsi po kojomis jauniklį liūtą ir slibiną.
14„Kadangi jis pamilo mane, todėl aš jį išvaduosiu; aš jį išaukštinsiu, nes jis pažinojo mano vardą.
15Jis šauksis manęs, ir aš jam atsakysiu; aš būsiu su juo varge; jį išvaduosiu ir pagerbsiu.
16Ilgu gyvenimu jį pasotinsiu ir parodysiu jam savo išgelbėjimą“.