Psalms 91
1 Viešpatie, tu buvai mūsų buveinė per kartų kartas.
2 Prieš gimstant kalnams ir kai dar nebuvai suformavęs žemės bei pasaulio, nuo amžinybės iki amžinybės tu esi Dievas.
3 Tu grąžini žmogų į suirimą; ir sakai: „Sugrįžkite, žmonių vaikai“.
4 Nes tūkstantis metų tavo akyse – kaip praėjusi vakarykštė diena ir kaip budėjimas naktį.
5 Tu juos nuneši kaip potvyniu; jie yra kaip miegas; ryte jie yra kaip žolė, kuri auga.
6 Ryte ji veši ir auga; vakare ji nupjaunama ir sudžiūsta.
7 Nes mes esame naikinami tavo pykčio ir neraminami tavo rūstybės.
8 Tu statei mūsų neteisybes prieš save, mūsų slaptas nuodėmes savo veido šviesoje.
9 Nes visos mūsų dienos praėjo tavo rūstybėje; mes praleidžiame savo metus kaip pasektą pasaką.
10 Mūsų metų dienos – septyniasdešimt metų; o jei pasižymi stiprumu – aštuoniasdešimt metų, tačiau jų stiprybė – triūsas ir sielvartas; nes tai greitai iškertama, ir mes nuskrendame.
11 Kas pažįsta tavo pykčio galią? Kokia tavo baimė, tokia tavo rūstybė.
12 Taigi pamokyk mus skaičiuoti savo dienas, kad mes palenktume savo širdis prie išminties.
13 Sugrįžk, o VIEŠPATIE, kaip ilgai? gailėkis dėl savo tarnų.
14 Anksti mus pasotink savo gailestingumu; kad mes džiūgautume ir linksmintumėmės per visas savo dienas.
15 Palinksmink mus už dienas, per kurias mus varginai, ir už metus, per kuriuos matėme pikta.
16 Tepasirodo tavo tarnams tavo darbas ir tavo šlovė jų vaikams.
17 Ir VIEŠPATIES, mūsų Dievo, grožybė tebūna ant mūsų; ir įtvirtink mums mūsų rankų darbą; taip, įtvirtink mūsų rankų darbą.