1Tu, VIEŠPATIE, buvai palankus savo šaliai; tu sugrąžinai Jokūbo nelaisvę.
2Tu atleidai savo tautos neteisybę, uždengei visą jų nuodėmę. Sela.
3Tu atitraukei visą savo rūstybę; tu nusigręžei nuo savo pykčio įniršio.
4Atgręžk mus, o mūsų išgelbėjimo Dieve, ir paliauk mums savo pyktį.
5Ar amžinai tu pyksi ant mūsų? Ar pratęsi savo pyktį kartų kartoms?
6Argi vėl mūsų neatgaivinsi; kad tavo tauta džiaugtųsi tavimi?
7Parodyk mums, o VIEŠPATIE, savo gailestingumą ir suteik mums savo išgelbėjimą.
8Aš klausysiuos, ką VIEŠPATS Dievas kalbės; nes jis kalbės taiką savo tautai ir savo šventiesiems; bet jie tegul nesugrįžta į kvailystę.
9Tikrai jo išgelbėjimas yra arti tiems, kurie jo bijo; kad šlovė gyventų mūsų šalyje.
10Gailestingumas ir tiesa susitiko; teisumas ir taika pasibučiavo.
11Tiesa žels iš žemės; ir teisumas žvelgs žemyn iš dangaus.
12Taip, VIEŠPATS duos tai, kas gera; ir mūsų šalis duos savo prieaugį.
13Teisumas eis pirma jo ir nukreips mus į jo žingsnių kelią.