1O Dieve, netylėk; o Dieve, nenurimk ir nebūk tylus.
2Nes štai tavo priešai triukšmauja; ir tie, kurie tavęs nekenčia, pakėlė galvą.
3Prieš tavo tautą jie surengė klastingą pasitarimą ir tarėsi prieš tavo paslėptuosius.
4Jie sakė: „Eime, iškirskime juos, kad jie nebebūtų tauta; kad Izraelio vardo nebeprisimintų“.
5Nes jie vieningai susitarė; jie prieš tave sudarė sąjungą;
6Edomo padangtės ir išmaelitai, Moabo ir hagarai;
7Gebalas, Amonas ir Amalekas; filistinai su Tyro gyventojais;
8taip pat Ašūras prisijungė prie jų; jie padėjo Loto vaikams. Sela.
9Padaryk jiems kaip midjaniečiams; kaip Siserai, kaip Jabinui prie Kisono upelio;
10kurie žuvo prie En-Doro; jie tapo kaip mėšlas žemei.
11Padaryk jų kilminguosius kaip Orebą ir Zeebą; taip, visus jų kunigaikščius kaip Zebachą bei Calmuną;
12kurie sakė: „Imkime Dievo namus sau nuosavybėn“.
13O mano Dieve, padaryk juos kaip ratą; kaip ražieną prieš vėją.
14Kaip ugnis sudegina mišką, ir kaip liepsna padega kalnus,
15taip persekiok juos savo audra ir gąsdink juos savo vėtra.
16Pripildyk jų veidus gėdos; kad jie ieškotų tavo vardo, o VIEŠPATIE.
17Tegul jie susigėsta ir tenerimauja per amžius; taip, tebūna jie sugėdinti ir tepražūna;
18kad žmonės žinotų, jog tu, kurio vienintelio vardas JEHOVA, esi aukščiausiasis visai žemei.