1Tikrai geras yra Dievas Izraeliui, tai yra tiems, kurie yra švarios širdies.
2O aš – mano kojos vos nesuklupo; mano žingsniai beveik paslydo.
3Nes aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių klestėjimą.
4Nes jiems mirštant nėra pančių; bet jų stiprybė tvirta.
5Jie neturi vargo, kaip kiti žmonės; ir jie neištinkami rykšte, kaip kiti žmonės.
6Todėl išdidumas juos apjuosia kaip grandinėlė; smurtas juos gaubia kaip drabužis.
7Nuo riebalų išsiverčia jų akys; jie turi daugiau, negu geidžia širdis.
8Jie sugedę ir kalba piktai dėl engimo; jie kalba išdidžiai.
9Jie nukreipia savo burną prieš dangus, ir jų liežuvis vaikštinėja po žemę.
10Todėl jo tauta čia sugrįžta; ir pilno puodelio vandenys yra jiems išgręžiami.
11Jie sako: „Kaip Dievas žino? Ar Aukščiausiajame yra pažinimas?“
12Štai šitie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje; jie praturtėja.
13Tikrai aš veltui apvaliau savo širdį ir ploviau savo rankas nekaltume.
14Nes visą dieną buvau ištiktas rykšte ir baudžiamas kas rytą.
15Jei sakyčiau: „Šitaip kalbėsiu“, štai nusikalsčiau tavo vaikų kartai.
16Kai aš galvojau, kad tai suprasčiau, man buvo tai per sunku,
17kol įėjau į Dievo šventovę; tada supratau jų baigtį.
18Tikrai tu pastatei juos slidžiose vietose; tu juos nuvertei į pražūtį.
19Kaip jie akimirksniu buvo suniokoti! Jie visiškai pranyko nuo siaubų.
20Kaip sapną atsibudus, taip tu, o Viešpatie, pabudęs paniekinsi jų atvaizdą.
21Taip sielvartavo mano širdis, ir vėrė man inkstus.
22Buvau toks kvailas ir neišmanėlis; buvau kaip gyvulys tavo akivaizdoje.
23Tačiau aš nuolat esu su tavimi; tu palaikei mane už mano dešinės rankos.
24Savo patarimu tu vesi mane, ir paskui priimsi mane į šlovę.
25Ką turiu danguje, jei ne tave? Ir be tavęs nieko netrokštu žemėje.
26Mano kūnas ir mano širdis sunyksta; bet Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.
27Nes štai tie, kurie yra toli nuo tavęs, pražus; tu sunaikinai visus, kurie nueina nuo tavęs paleistuvaudami.
28Bet man gera artėti prie Dievo; aš pasitikėjau Viešpačiu DIEVU, kad paskelbčiau visus tavo darbus.