Psalms 75
1 O Dieve, kodėl atstūmei mus amžiams? Kodėl tavo pyktis rūksta prieš tavo ganyklos avis?
2 Atsimink savo susirinkimą, kurį nusipirkęs esi nuo seno; savo paveldo lazdą, kurią atpirkai; šitą Siono kalną, kuriame gyvenai.
3 Pakelk savo kojas į amžinus griuvėsius, į visa, ką priešas nedorai padarė šventovėje.
4 Tavo priešai riaumoja tavo susirinkimų viduryje; jie pastatė savo vėliavas kaip ženklus.
5 Žmogus išgarsėjo pagal tai, kaip jis kilnojo kirvį prie tankių medžių.
6 Bet dabar jie vienu kartu kirviais ir kūjais sudaužė jos drožinius.
7 Jie mėtė ugnį į tavo šventovę, jie suteršė nuversdami tavo vardo buveinę žemėn.
8 Jie sakė savo širdyse: „Sunaikinkime juos kartu“; jie sudegino visas Dievo sinagogas šalyje.
9 Mes nematome savo ženklų; nebėra jokio pranašo; ir nėra tarp mūsų, kuris žinotų, kaip ilgai.
10 O Dieve, kaip ilgai priešininkas priekaištaus? Ar priešas amžinai piktžodžiaus tavo vardui?
11 Kodėl atitrauki savo ranką, tai yra, savo dešinę? Ištrauk ją sau iš užanties.
12 Nes Dievas yra mano Karalius nuo seno, vykdantis išgelbėjimą žemės viduryje.
13 Tu savo galybe padalinai jūrą; sudaužei vandenyse slibinams galvas.
14 Tu sutrupinai Leviatano galvas ir davei jį, kad būtų maistas dykumoje gyvenantiems žmonėms.
15 Tu išskėlei šaltinį ir srovę; tu išdžiovinai galingas upes.
16 Tavo yra diena, naktis irgi tavo; tu paruošei šviesą ir saulę.
17 Tu nustatei visas žemės ribas; tu padarei vasarą ir žiemą.
18 Atsimink, o VIEŠPATIE, tai, kad priešas prikaišiojo, ir kad kvaili žmonės piktžodžiavo tavo vardui.
19 Neatiduok savo balandėlio sielos nedorėlių miniai; savo vargšų susirinkimo nepamiršk per amžius.
20 Atsižvelk į sandorą; nes tamsiosios žemės vietos yra pilnos žiaurumo buveinių.
21 Engiamasis tenesugrįžta sugėdintas; tegul vargšas ir stokojantis giria tavo vardą.
22 Pakilk, o Dieve, gink savo bylą; atsimink, kaip kvailys kas dieną tau prikaišioja.
23 Nepamiršk savo priešų balso; nuolat didėja triukšmas tų, kurie sukyla prieš tave.