1Nedorėlio nusižengimas sako mano širdies viduje, kad nėra Dievo baimės prieš jo akis.
2Nes jis pataikauja sau savo paties akyse, kol jo neteisybė randama, kad būtų nekenčiama.
3Jo burnos žodžiai – neteisybė ir apgaulė; jis liovėsi būti išmintingas ir daryti gera.
4Piktadarybę jis sumano savo lovoje; jis stovi negerame kelyje; jis nesibjauri piktu.
5O VIEŠPATIE, tavo gailestingumas danguose; ir tavo ištikimybė siekia debesis.
6Tavo teisumas – kaip dideli kalnai; tavo teismai – didžiulė gelmė; o VIEŠPATIE, tu išsaugai žmogų ir gyvulį.
7Kokia puiki tavo mielaširdystė, o Dieve! Todėl žmonių vaikai pasitiki tavo sparnų šešėlyje.
8Jie bus gausiai pasotinti tavo namų riebumu; ir tu juos pagirdysi iš savo malonumų upės.
9Nes pas tave yra gyvenimo šaltinis; tavo šviesoje mes matysime šviesą.
10Pratęsk savo mielaširdystę tiems, kurie pažįsta tave; ir savo teisumą tiesiaširdžiams.
11Teneateina prieš mane išdidumo koja, ir nedorėlio ranka tenepašalina manęs.
12Neteisybę darantys kritę; jie parblokšti ir nepajėgs atsikelti.