1Galingasis Dievas, tai yra VIEŠPATS, kalbėjo ir šaukė žemę nuo saulės patekėjimo iki jos nusileidimo.
2Iš Siono, grožio tobulumo, Dievas spindėjo.
3Mūsų Dievas ateis ir netylės; ugnis rys pirma jo, ir bus labai šėlstanti aplink jį.
4Jis sušuks dangums iš viršaus ir žemei, kad teistų savo tautą.
5„Surinkite man mano šventuosius; tuos, kurie per auką sudarė su manimi sandorą“.
6Ir dangūs paskelbs jo teisumą; nes pats Dievas yra teisėjas. Sela.
7„Išgirsk, o mano tauta, ir aš kalbėsiu; o Izraeli, ir aš liudysiu prieš tave; aš esu Dievas – tavo Dievas.
8Nebarsiu tavęs dėl tavo aukų ar dėl tavo deginamųjų aukų, nuolat buvusių mano akivaizdoje.
9Aš neimsiu jaučio iš tavo namų nei ožių iš tavo aptvarų.
10Nes kiekvienas miško žvėris yra mano ir galvijai ant tūkstančio kalvų.
11Aš pažįstu visus kalnų skrajūnus; ir laukiniai lauko žvėrys yra mano.
12Jei būčiau alkanas, tau nesakyčiau; nes mano yra pasaulis ir jo pilnatvė.
13Argi aš valgysiu jaučių mėsą, ar gersiu ožių kraują?
14Aukok Dievui padėką; ir ištesėk Aukščiausiajam savo įžadus;
15ir šaukis manęs bėdos dieną; aš tave išvaduosiu, o tu mane šlovinsi“.
16Bet nedorėliui Dievas sako: „Kas tau darbo, kad skelbtum mano įstatus ar kad imtum mano sandorą į savo burną,
17kadangi tu nekenti pamokymo ir numeti už savęs mano žodžius?
18Pamatęs vagį jam pritarei ir buvai dalininkas su svetimautojais.
19Savo burną duodi piktam, ir tavo liežuvis kuria apgaulę.
20Sėdi ir kalbi prieš savo brolį; apšmeiži savo motinos sūnų.
21Tu tuos dalykus darei, o aš tylėjau; tu manei, kad aš esu visiškai toks, kaip tu; bet aš tave barsiu ir juos išdėstysiu tau prieš akis.
22Na, apsvarstykite tai jūs, kurie pamiršote Dievą, kad jūsų nesudraskyčiau, ir nebūtų kas išvaduoja.
23Kas aukoja gyrių, šlovina mane; ir kas teisingai sutvarko savo elgesį, tam parodysiu Dievo išgelbėjimą“.