1Girdėkite tai, visos tautos; palenkite ausį, visi pasaulio gyventojai;
2tiek žemieji, tiek ir aukštieji, tiek turtingieji, tiek ir beturčiai kartu.
3Mano burna kalbės apie išmintį; ir mano širdies apmąstymai bus apie supratimą.
4Aš palenksiu savo ausį palyginimui; atversiu su arfa savo paslaptingus pasakymus.
5Kodėl turėčiau bijoti nelaimės dienomis, kai mane apsupa man ant kulnų lipančiųjų neteisybė?
6Tie, kurie pasitiki savo turtu ir giriasi savo turtų daugybe,
7nei vienas iš jų jokiu būdu negali atpirkti savo brolio nei duoti Dievui išpirkos už jį
8(nes brangus jų sielos išpirkimas, ir jo neliks per amžius),
9idant jis galėtų dar amžinai gyventi ir nematyti sugedimo.
10Nes jis mato, kad išminčiai miršta taip, kaip pražūna kvailiai bei neprotingi žmonės, ir palieka savo turtą kitiems.
11Tai jų vidinės mintys, kad jų namai pasiliks per amžius, ir jų gyvenamos vietos per kartų kartas; savo žemes jie vadina savo vardais.
12Tačiau žmogus, būdamas garbėje, neišlieka; jis yra kaip gyvulys, kuris pražūna.
13Šitas jų kelias yra jų kvailystė; tačiau jų palikuonys pritaria jų pasakymams. Sela.
14Kaip avys jie suguldyti kape, mirtis jais maitinsis; ir tiesieji jiems viešpataus ryte; ir jų grožis sudūlės kape iš jų buveinės.
15Bet Dievas išpirks mano sielą iš kapo valdžios; nes jis priims mane. Sela.
16Nebijok, kai žmogus praturtėja, kai jo namų šlovė padidėja;
17nes mirdamas jis nieko neišsineš; jo šlovė paskui jį nenusileis.
18Nors gyvendamas jis laimino savo sielą; ir žmonės tave girs, kai tu sau darysi gera.
19Jis nueis pas savo tėvų kartą; jie niekada neregės šviesos.
20Žmogus, kuris yra gerbiamas, bet neturi supratimo, yra kaip gyvulys, kuris pražūna.