1Palaimintas tas, kuris atsižvelgia į vargšą; bėdos metu VIEŠPATS jį išvaduos.
2VIEŠPATS jį apsaugos ir išlaikys gyvą; jis bus palaimintas žemėje; ir tu jo neatiduosi į jo priešų valią.
3VIEŠPATS jį sustiprins silpnumo patale; jam sergant tu pakeisi visą jo patalą.
4Aš sakiau: „VIEŠPATIE, būk man gailestingas; išgydyk mano sielą; nes aš nusidėjau prieš tave“.
5Mano priešai kalba pikta apie mane: „Kada jis mirs ir jo vardas išnyks?“
6Ir jei kas ateina manęs aplankyti, kalba tuštybes; jo širdis kaupia savyje neteisybę; išėjęs laukan jis tai išpasakoja.
7Šnibždasi prieš mane visi, kurie manęs nekenčia; prieš mane jie galvoja man pakenkti.
8Jie sako: „Pikta liga stipriai prie jo prilipo; o dabar, kadangi jis guli, jis daugiau nebeatsikels“.
9Taip, mano artimas draugas, kuriuo pasitikėjau, kuris valgė mano duonos, pakėlė kulną prieš mane.
10Bet tu, o VIEŠPATIE, būk man gailestingas ir pakelk mane, kad jiems atlyginčiau.
11Iš to žinosiu, kad esi man palankus, nes mano priešas nedžiūgaus prieš mane.
12O mane tu palaikai mano dorume ir amžiams mane pastatai prieš savo veidą.
13Tebūna palaimintas VIEŠPATS, Izraelio Dievas, nuo amžių ir iki amžių. Amen ir amen.