1O VIEŠPATIE, nebark manęs savo rūstybėje; ir nebausk manęs savo karštame nepasitenkinime.
2Nes tavo strėlės įsmigo į mane ir tavo ranka stipriai slegia mane.
3Nėra nieko sveiko mano kūne dėl tavo pykčio; nėra jokio poilsio mano kauluose dėl mano nuodėmės.
4Nes mano neteisybės iškilo virš mano galvos; kaip sunki našta jos man yra per sunkios.
5Dvokia ir pūna mano žaizdos dėl mano kvailumo.
6Aš sunerimęs; aš labai sulinkęs; vaikštau liūdėdamas visą dieną.
7Nes mano strėnos pilnos bjaurios ligos; ir nėra nieko sveiko mano kūne.
8Esu nusilpęs ir labai sulaužytas; kaukiau dėl savo širdies nerimo.
9Viešpatie, visas mano troškimas yra tavo akivaizdoje; ir mano dejavimas nėra paslėptas nuo tavęs.
10Mano širdis smarkiai plaka, mane paliko mano jėgos; o mano akių šviesa – ji irgi paliko mane.
11Mano mylėtojai ir mano draugai stovi atsitolinę nuo mano žaizdos; ir mano giminaičiai stovi iš tolo.
12Taipogi tie, kurie ieško mano gyvybės, paspendė man žabangas; kurie siekia man pakenkti, kalba piktus dalykus ir visą dieną galvoja apgaules.
13Bet aš kaip kurčias, negirdėjau; ir aš buvau kaip nebylys, kuris neatveria savo burnos.
14Taip aš buvau kaip žmogus, kuris negirdi ir kurio burnoje nėra pabarimų.
15Nes tavimi, o VIEŠPATIE, aš viliuosi; tu išgirsi, o Viešpatie, mano Dieve.
16Nes aš sakiau: „ Išgirsk mane, kad jie nedžiūgautų dėl manęs; kad, mano kojai paslydus, jie nesiaukštintų prieš mane“.
17Nes aš esu pasiruošęs suklupti, ir mano sielvartas nuolat yra mano akivaizdoje.
18Nes aš pripažinsiu savo neteisybę; aš apgailestausiu dėl savo nuodėmės.
19Bet mano priešai yra gyvi, ir jie yra stiprūs; ir padaugėjo tų, kurie neteisėtai manęs nekenčia.
20Taip pat tie, kurie atlygina piktu už gera, yra mano priešininkai; kadangi aš seku tuo, kas gera.
21Nepalik manęs, o VIEŠPATIE; o mano Dieve, nebūk toli nuo manęs.
22Skubėk padėti man, o Viešpatie, mano išgelbėjime.