Psalms 28
1 Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai? Kodėl esi taip toli nuo pagalbos man ir nuo mano kauksmo žodžių?
2 O mano Dieve, šaukiu aš dieną, bet tu negirdi; ir nakties laiku, ir nenutylu.
3 Bet tu esi šventas, tu, kuris gyveni Izraelio gyriuje.
4 Tavimi pasitikėjo mūsų tėvai; jie pasitikėjo, ir tu juos išvadavai.
5 Jie šaukėsi tavęs ir buvo išvaduoti; jie tavimi pasitikėjo ir nebuvo sugėdinti.
6 Bet aš esu kirmėlė, o ne žmogus; žmonių priekaištas ir tautos paniekintas.
7 Visi tie, kurie mane mato, tyčiojasi iš manęs; jie atkiša lūpas, kraipo galvą, sakydami:
8 „Jis pasitikėjo VIEŠPAČIU, kad jis jį išvaduos; tegul jis išvaduoja jį, nes juo gėrisi“.
9 Bet tu esi tas, kuris mane ištraukei iš įsčių; tu padarei, kad vilčiausi, kai aš buvau prie savo motinos krūtų.
10 Ant tavęs buvau užmestas nuo pat įsčių; nuo pat mano motinos pilvo tu esi mano Dievas.
11 Nebūk toli nuo manęs, nes bėda arti, nes nėra kas padėtų.
12 Daug jaučių mane apsupo; stiprūs Bašano jaučiai mane apstojo.
13 Jie išsižiojo prieš mane savo nasrais kaip plėšrus ir riaumojantis liūtas.
14 Aš išlietas kaip vanduo, ir visi mano kaulai išsinarstę; mano širdis kaip vaškas; ištirpo mano viduriuose.
15 Mano jėgos išdžiūvo kaip šukė; ir mano liežuvis prilipo man prie žandikaulių; tu atvedei mane į mirties dulkes.
16 Nes mane apsupo šunys; piktųjų sambūris mane apsupo; jie perdūrė mano rankas ir mano kojas.
17 Aš galiu suskaičiuoti visus savo kaulus; jie žiūri ir spokso į mane.
18 Jie dalijasi tarpusavyje mano drabužius ir dėl mano apdaro meta burtą.
19 Bet tu, o VIEŠPATIE, nebūk toli nuo manęs; o mano stiprybe, skubėk man padėti.
20 Nuo kalavijo išvaduok mano sielą; mano brangiausiąją nuo šuns galios.
21 Gelbėk mane iš liūto nasrų; nes tu išgirdai mane nuo vienaragių ragų.
22 Aš paskelbsiu tavo vardą savo broliams; susirinkimo viduryje tave girsiu.
23 Jūs, kurie bijote VIEŠPATIES, girkite jį; visi, jūs – Jokūbo sėkla, šlovinkite jį; ir bijokite jo visi, jūs – Izraelio sėkla.
24 Nes jis nepaniekino ir nesibjaurėjo vargstančiojo vargu; ir nepaslėpė nuo jo savo veido; bet kai jis jo šaukėsi, jis išgirdo.
25 Mano gyrius dideliame susirinkime bus apie tave; savo įžadus ištesėsiu akivaizdoje tų, kurie jo bijo.
26 Romusis valgys ir pasisotins; VIEŠPATĮ girs tie, kurie jo ieško; jūsų širdis gyvens per amžius.
27 Visi žemės pakraščiai prisimins ir gręšis į VIEŠPATĮ; visos tautų giminės garbins tavo akivaizdoje.
28 Nes karalystė yra VIEŠPATIES; ir jis yra valdytojas tautų tarpe.
29 Visi žemės riebieji valgys ir garbins; nusilenks prieš jį visi, kurie nužengia į dulkes, ir niekas negali išlaikyti savo sielos gyvos.
30 Sėkla tarnaus jam; ji bus Viešpačiui laikoma kaip karta.
31 Jie ateis ir skelbs jo teisumą gimsiančiai tautai, kad jis tai padarė.