1Jei VIEŠPATS nestato namų, veltui triūsia jų statytojai; jei VIEŠPATS nesaugo miesto, veltui budi sargas.
2Veltui jūs keliatės anksti, kad vėlai atsisėstumėte, kad valgytumėte sielvarto duoną; nes taip jis duoda savo mylimajam miegą.
3Štai vaikai yra VIEŠPATIES palikimas, įsčių vaisius – jo atlygis.
4Kaip strėlės galiūno rankoje, taip yra jaunystės vaikai.
5Laimingas žmogus, kuris turi jų pilną savo strėlinę; jie nebus sugėdinti, bet jie kalbėsis su priešais vartuose.