1Kai VIEŠPATS sugrąžino Siono nelaisvę, mes buvome kaip sapnuojantys.
2Tada mūsų burna buvo pripildyta juoko, o mūsų liežuvis – giedojimo; tada kalbėjo tarp pagonių: „VIEŠPATS didžių dalykų jiems padarė“.
3VIEŠPATS didžių dalykų mums padarė, dėl kurių esame linksmi.
4Atgręžk, o VIEŠPATIE, mūsų nelaisvę, kaip upelius pietuose.
5Kurie sėja su ašaromis, su džiaugsmu pjaus.
6Kas išeina verkdamas, nešinas brangia sėkla, neabejotinai sugrįš džiūgaudamas, nešdamas savo pėdus su savimi.