1Nepavydėk piktiems žmonėms ir nenorėk būti su jais.
2Nes jų širdis mąsto apie sunaikinimą, ir jų lūpos kalba apie piktadarystę.
3Išmintimi pastatomi namai ir supratimu jie įtvirtinami;
4pažinimu kambariai pripildomi visokių brangių ir malonių turtų.
5Išmintingas žmogus yra stiprus; taip, pažinimą turintis žmogus padidina jėgas.
6Nes išmintingu patarimu tu vesi savo karą; ir prie daugybės patarėjų yra saugumas.
7Per aukšta kvailiui išmintis: vartuose jis neatveria burnos.
8Kas planuoja daryti pikta, tas bus vadinamas piktadariu žmogumi.
9Kvailystės mintis yra nuodėmė; ir išjuokėjas – pasibjaurėjimas žmonėms.
10Jei nusilpsti nelaimės dieną, silpna tavo jėga.
11Jei tu susilaikysi, kad neišvaduotum tų, kurie vedami į mirtį, ir tų, kurie parengti nužudymui;
12jei sakysi: „Štai mes to nežinojome“; argi tas, kuris svarsto širdį, to neapgalvoja? Argi tas, kuris saugo tavo sielą, to nežino? Ir argi jis neatlygins kiekvienam žmogui pagal jo darbus?
13Mano sūnau, valgyk medų, nes jis geras; ir medaus korį, kuris yra saldus tavo skoniui;
14taip išminties pažinimas bus tavo sielai; kai būsi ją radęs, tada bus atpildas, ir tavo lūkestis nebus iškirstas.
15Netykok, nedorėli, teisiojo buveinės; neapiplėšk jo poilsio vietos;
16nes teisusis septynis kartus pargriūna ir vėl atsikelia; bet nedorėlis įpuls į nelaimę.
17Nesidžiauk, kai tavo priešas pargriūna, ir tenesilinksmina tavo širdis jam suklumpant;
18kad VIEŠPATS to nepamatytų, ir tai jam nesukeltų pykčio, ir jis neatitrauktų nuo jo savo rūstybės.
19Nesusierzink dėl piktųjų ir nepavydėk nedorėliams;
20nes piktajam nebus užmokesčio; nedorėlio žvakė užges.
21Mano sūnau, bijok VIEŠPATIES ir karaliaus; ir nesusidėk su linkusiais pakeisti;
22nes jų nelaimė kils netikėtai; ir kas žino pražūtį tų abiejų?
23Šitie dalykai irgi išmintingiems. Būti šališkam teisme negerai.
24Kas nedorėliui sako: „Tu esi teisus“, tą prakeiks tautos, juo bjaurėsis tautybės;
25bet tiems, kurie jį bars, bus pasigėrėjimas, ir jiems ateis geri palaiminimai.
26Kiekvienas bučiuos lūpas to, kuris teisingai atsako.
27Atlik savo darbą lauke ir tinkamai paruošk jį sau ant lauko; o paskui statyk sau namus.
28Nebūk liudytoju prieš savo artimą be priežasties ir neapgaudinėk savo lūpomis.
29Nesakyk: „Kaip jis man padarė, taip aš jam padarysiu; atlyginsiu tam žmogui pagal jo darbą“.
30Aš ėjau pro tinginio lauką ir pro neturinčio supratimą žmogaus vynuogyną;
31ir štai jis visas buvo apaugęs erškėčiais, jo paviršių dengė dilgynės, ir jo akmeninė siena buvo išgriauta.
32Tada aš pamačiau ir gerai apmąsčiau; žiūrėjau į tai ir pasimokiau.
33Dar truputį miego, truputį pasnausti, truputį susidėjus rankas pamiegoti;
34šitaip ateis tavo skurdas kaip pakeleivis ir tavo stoka kaip ginkluotas vyras.