Proverbs 24
1 Nepavydėk piktiems žmonėms ir nenorėk būti su jais.
2 Nes jų širdis mąsto apie sunaikinimą, ir jų lūpos kalba apie piktadarystę.
3 Išmintimi pastatomi namai ir supratimu jie įtvirtinami;
4 pažinimu kambariai pripildomi visokių brangių ir malonių turtų.
5 Išmintingas žmogus yra stiprus; taip, pažinimą turintis žmogus padidina jėgas.
6 Nes išmintingu patarimu tu vesi savo karą; ir prie daugybės patarėjų yra saugumas.
7 Per aukšta kvailiui išmintis: vartuose jis neatveria burnos.
8 Kas planuoja daryti pikta, tas bus vadinamas piktadariu žmogumi.
9 Kvailystės mintis yra nuodėmė; ir išjuokėjas – pasibjaurėjimas žmonėms.
10 Jei nusilpsti nelaimės dieną, silpna tavo jėga.
11 Jei tu susilaikysi, kad neišvaduotum tų, kurie vedami į mirtį, ir tų, kurie parengti nužudymui;
12 jei sakysi: „Štai mes to nežinojome“; argi tas, kuris svarsto širdį, to neapgalvoja? Argi tas, kuris saugo tavo sielą, to nežino? Ir argi jis neatlygins kiekvienam žmogui pagal jo darbus?
13 Mano sūnau, valgyk medų, nes jis geras; ir medaus korį, kuris yra saldus tavo skoniui;
14 taip išminties pažinimas bus tavo sielai; kai būsi ją radęs, tada bus atpildas, ir tavo lūkestis nebus iškirstas.
15 Netykok, nedorėli, teisiojo buveinės; neapiplėšk jo poilsio vietos;
16 nes teisusis septynis kartus pargriūna ir vėl atsikelia; bet nedorėlis įpuls į nelaimę.
17 Nesidžiauk, kai tavo priešas pargriūna, ir tenesilinksmina tavo širdis jam suklumpant;
18 kad VIEŠPATS to nepamatytų, ir tai jam nesukeltų pykčio, ir jis neatitrauktų nuo jo savo rūstybės.
19 Nesusierzink dėl piktųjų ir nepavydėk nedorėliams;
20 nes piktajam nebus užmokesčio; nedorėlio žvakė užges.
21 Mano sūnau, bijok VIEŠPATIES ir karaliaus; ir nesusidėk su linkusiais pakeisti;
22 nes jų nelaimė kils netikėtai; ir kas žino pražūtį tų abiejų?
23 Šitie dalykai irgi išmintingiems. Būti šališkam teisme negerai.
24 Kas nedorėliui sako: „Tu esi teisus“, tą prakeiks tautos, juo bjaurėsis tautybės;
25 bet tiems, kurie jį bars, bus pasigėrėjimas, ir jiems ateis geri palaiminimai.
26 Kiekvienas bučiuos lūpas to, kuris teisingai atsako.
27 Atlik savo darbą lauke ir tinkamai paruošk jį sau ant lauko; o paskui statyk sau namus.
28 Nebūk liudytoju prieš savo artimą be priežasties ir neapgaudinėk savo lūpomis.
29 Nesakyk: „Kaip jis man padarė, taip aš jam padarysiu; atlyginsiu tam žmogui pagal jo darbą“.
30 Aš ėjau pro tinginio lauką ir pro neturinčio supratimą žmogaus vynuogyną;
31 ir štai jis visas buvo apaugęs erškėčiais, jo paviršių dengė dilgynės, ir jo akmeninė siena buvo išgriauta.
32 Tada aš pamačiau ir gerai apmąsčiau; žiūrėjau į tai ir pasimokiau.
33 Dar truputį miego, truputį pasnausti, truputį susidėjus rankas pamiegoti;
34 šitaip ateis tavo skurdas kaip pakeleivis ir tavo stoka kaip ginkluotas vyras.