Proverbs 23
1 Kai sėdiesi valgyti su valdovu, kruopščiai apžiūrėk, kas prieš tave padėta;
2 ir pridėk peilį prie savo gerklės, jei esi valdomas apetito.
3 Negeisk jo skanėstų, nes tai apgaulingas maistas.
4 Netriūsk, norėdamas praturtėti; palik savo paties išmintį.
5 Ar nukreipsi savo akis į tai, ko nėra? Nes turtai tikrai pasidaro sparnus; jie išskrenda kaip erelis į dangų.
6 Nevalgyk duonos to, kurio akis pikta, ir negeisk jo skanumynų;
7 nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra; „Valgyk ir gerk“, – jis tau sako, bet jo širdis nėra su tavimi.
8 Savo suvalgytą kąsnį tu išvemsi ir prarasi savo malonius žodžius.
9 Nekalbėk į kvailio ausis, nes jis paniekins tavo žodžių išmintį.
10 Neperkelk senojo riboženklio; ir neįženk į našlaičių laukus;
11 nes jų atpirkėjas yra galingas; jis gins jų bylą prieš tave.
12 Pakreipk savo širdį į pamokymą ir savo ausis į pažinimo žodžius.
13 Nesulaikyk nuo vaiko bausmės; nes jei jį muši rykšte, jis nemirs.
14 Tu muši jį rykšte, ir išgelbėsi jo sielą nuo pragaro.
15 Mano sūnau, jei tavo širdis bus išmintinga, džiaugsis ir mano širdis, būtent mano.
16 Taip, mano inkstai džiaugsis, kai tavo lūpos kalbės, kas teisinga.
17 Tegul tavo širdis nepavydi nusidėjėliams; bet būk VIEŠPATIES baimėje visą dieną.
18 Nes galas tikrai yra; ir tavo lūkestis nebus iškirstas.
19 Klausyk, mano sūnau, būk išmintingas ir vesk savo širdį tuo keliu.
20 Nebūk tarp vyno gėrėjų, tarp mėsos rajūnų;
21 nes girtuoklis ir rajūnas nuskurs; ir mieguistumas aprengs žmogų skarmalais.
22 Klausyk savo tėvo, kuris tave pagimdė, ir nepaniekink savo motinos, kai ji pasenusi.
23 Pirk tiesą ir jos neparduok; taip pat išmintį, pamokymą ir supratimą.
24 Teisiojo tėvas didžiai džiūgaus; ir tas, kuris pagimdo išmintingą vaiką, juo džiaugsis.
25 Tavo tėvas ir tavo motina linksminsis, ir džiūgaus ta, kuri tave pagimdė.
26 Mano sūnau, duok man savo širdį, ir tegul tavo akys stebi mano kelius.
27 Nes paleistuvė yra gilus griovys; ir svetima moteris – siaura duobė.
28 Taipogi ji tyko, tarsi grobio, ir daugina nusižengėlius tarp žmonių.
29 Kam vargas? Kas sielojasi? Pas ką vaidai? Pas ką plepalai? Pas ką žaizdos be priežasties? Kieno paraudusios akys?
30 Pas tuos, kurie ilgai užtrunka prie vyno, kurie eina ieškoti maišyto vyno.
31 Nežiūrėk į vyną, kai jis raudonas, kai jis suteikia savo spalvą taurėje, kai jis tinkamai nuslysta.
32 Galiausiai jis įkanda kaip gyvatė ir įgelia kaip angis.
33 Tavo akys žiūrės į svetimas moteris, ir tavo širdis ištars iškrypusius dalykus.
34 Taip, tu būsi kaip gulintis jūros viduryje ar kaip gulintis laivo stiebo viršūnėje.
35 Tu sakysi: „Jie man smogė, o aš nesusirgau; jie mane mušė, o aš to nejaučiau; kai aš pabusiu, vėl jo ieškosiu“.