1Kai sėdiesi valgyti su valdovu, kruopščiai apžiūrėk, kas prieš tave padėta;
2ir pridėk peilį prie savo gerklės, jei esi valdomas apetito.
3Negeisk jo skanėstų, nes tai apgaulingas maistas.
4Netriūsk, norėdamas praturtėti; palik savo paties išmintį.
5Ar nukreipsi savo akis į tai, ko nėra? Nes turtai tikrai pasidaro sparnus; jie išskrenda kaip erelis į dangų.
6Nevalgyk duonos to, kurio akis pikta, ir negeisk jo skanumynų;
7nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra; „Valgyk ir gerk“, – jis tau sako, bet jo širdis nėra su tavimi.
8Savo suvalgytą kąsnį tu išvemsi ir prarasi savo malonius žodžius.
9Nekalbėk į kvailio ausis, nes jis paniekins tavo žodžių išmintį.
10Neperkelk senojo riboženklio; ir neįženk į našlaičių laukus;
11nes jų atpirkėjas yra galingas; jis gins jų bylą prieš tave.
12Pakreipk savo širdį į pamokymą ir savo ausis į pažinimo žodžius.
13Nesulaikyk nuo vaiko bausmės; nes jei jį muši rykšte, jis nemirs.
14Tu muši jį rykšte, ir išgelbėsi jo sielą nuo pragaro.
15Mano sūnau, jei tavo širdis bus išmintinga, džiaugsis ir mano širdis, būtent mano.
16Taip, mano inkstai džiaugsis, kai tavo lūpos kalbės, kas teisinga.
17Tegul tavo širdis nepavydi nusidėjėliams; bet būk VIEŠPATIES baimėje visą dieną.
18Nes galas tikrai yra; ir tavo lūkestis nebus iškirstas.
19Klausyk, mano sūnau, būk išmintingas ir vesk savo širdį tuo keliu.
20Nebūk tarp vyno gėrėjų, tarp mėsos rajūnų;
21nes girtuoklis ir rajūnas nuskurs; ir mieguistumas aprengs žmogų skarmalais.
22Klausyk savo tėvo, kuris tave pagimdė, ir nepaniekink savo motinos, kai ji pasenusi.
23Pirk tiesą ir jos neparduok; taip pat išmintį, pamokymą ir supratimą.
24Teisiojo tėvas didžiai džiūgaus; ir tas, kuris pagimdo išmintingą vaiką, juo džiaugsis.
25Tavo tėvas ir tavo motina linksminsis, ir džiūgaus ta, kuri tave pagimdė.
26Mano sūnau, duok man savo širdį, ir tegul tavo akys stebi mano kelius.
27Nes paleistuvė yra gilus griovys; ir svetima moteris – siaura duobė.
28Taipogi ji tyko, tarsi grobio, ir daugina nusižengėlius tarp žmonių.
29Kam vargas? Kas sielojasi? Pas ką vaidai? Pas ką plepalai? Pas ką žaizdos be priežasties? Kieno paraudusios akys?
30Pas tuos, kurie ilgai užtrunka prie vyno, kurie eina ieškoti maišyto vyno.
31Nežiūrėk į vyną, kai jis raudonas, kai jis suteikia savo spalvą taurėje, kai jis tinkamai nuslysta.
32Galiausiai jis įkanda kaip gyvatė ir įgelia kaip angis.
33Tavo akys žiūrės į svetimas moteris, ir tavo širdis ištars iškrypusius dalykus.
34Taip, tu būsi kaip gulintis jūros viduryje ar kaip gulintis laivo stiebo viršūnėje.
35Tu sakysi: „Jie man smogė, o aš nesusirgau; jie mane mušė, o aš to nejaučiau; kai aš pabusiu, vėl jo ieškosiu“.