1Ir Balaamas, matydamas, kad VIEŠPAČIUI patiko laiminti Izraelį, nėjo, kaip kitais kartais, ieškoti kerų, bet nukreipė savo veidą į dykumą.
2Ir Balaamas pakėlė savo akis ir pamatė Izraelį, apsistojusį savo palapinėse pagal savo gentis; ir Dievo dvasia atėjo ant jo.
3Ir jis ėmėsi savo palyginimo ir tarė: „Beoro sūnus Balaamas pasakė, ir žmogus, kurio akys atvertos, pasakė;
4pasakė tas, kuris girdėjo Dievo žodžius, kuris matė Visagalio regėjimą įpuolęs į transą, bet atidengtomis akimis:
5‘Kokios gražios tavo palapinės, o Jokūbai, ir tavo padangtės, o Izraeli!
6Kaip slėniai jos nusitiesę, kaip sodai paupyje, kaip alavijų medžiai, kuriuos VIEŠPATS pasodino, kaip kedrai šalia vandenų.
7Jis išlies vandenį iš savo kibirų, ir jo sėkla bus daugelyje vandenų, ir jo karalius bus aukštesnis už Agagą, ir jo karalystė bus išaukštinta.
8Dievas jį išvedė iš Egipto; jis turi tarsi vienaragio stiprybę; jis suės tautas, savo priešes, sulaužys jų kaulus ir pervers juos savo strėlėmis.
9Jis prigulė, jis atsigulė kaip liūtas ir kaip didis liūtas; kas jį pažadins? Palaimintas tas, kuris tave laimina, ir prakeiktas tas, kuris tave prakeikia’“.
10Ir užsidegė Balako pyktis prieš Balaamą, ir jis suplojo rankomis; ir Balakas tarė Balaamui: „Mano priešų prakeikti tave pakviečiau, o štai tu šituos tris kartus juos be perstojo laiminai.
11Todėl dabar bėk į savo vietą; maniau tave didžiai pagerbti; bet štai VIEŠPATS tave sulaikė nuo garbės“.
12Ir Balaamas tarė Balakui: „Argi nekalbėjau ir tavo pasiuntiniams, kuriuos siuntei pas mane, sakydamas:
13‘Jei Balakas man duotų savo namus pilnus sidabro ir aukso, aš negaliu peržengti VIEŠPATIES įsakymo, kad daryčiau gera ar pikta savo noru; bet ką VIEŠPATS sako, tai aš kalbėsiu?
14O dabar, štai einu pas savo tautą; todėl ateik, aš tau paskelbsiu, ką šita tauta padarys tavo tautai paskutinėmis dienomis“.
15Ir jis ėmėsi savo palyginimo ir tarė: „Beoro sūnus Balaamas pasakė, ir žmogus, kurio akys atvertos, pasakė;
16pasakė tas, kuris girdėjo Dievo žodžius ir pažino Aukščiausiojo pažinimą, kuris regėjo Visagalio regėjimą įpuolęs į transą, bet atvertomis akimis:
17‘Aš jį matysiu, bet ne dabar; aš į jį žiūrėsiu, bet ne arti; Žvaigždė išeis iš Jokūbo, ir Skeptras pakils iš Izraelio ir sutriuškins Moabo dalis, ir sunaikins visus Šeto vaikus.
18Ir Edomas bus nuosavybė, taip pat Seyras bus nuosavybė jo priešams; ir Izraelis elgsis narsiai.
19Iš Jokūbo ateis tas, kuris viešpataus ir išnaikins išlikusį iš miesto’“.
20Ir pažiūrėjęs į Amaleką, jis ėmėsi savo palyginimo ir tarė: „Amalekas buvo pirmutinis iš tautų; bet jo galas bus, kad jis pražus amžiams“.
21Ir pažiūrėjęs į kenitus, jis ėmėsi savo palyginimo ir tarė: „Tvirta tavo gyvenamoji vieta, ir krauni savo lizdą uoloje.
22Tačiau kenitas bus suniokotas, kol Ašūras tave nusives į nelaisvę“.
23Ir jis ėmėsi savo palyginimo ir tarė: „Ach, kas išliks gyvas, kai Dievas tai darys!?
24Ir atplauks laivai iš Kitimo krantų ir kamuos Ašūrą bei kamuos Eberą, ir jis taip pat pražus amžiams“.
25Ir Balaamas pakilo, nuėjo ir sugrįžo į savo vietą; taip pat Balakas nuėjo savo keliu.