Numbers 25
1 Ir Balaamas tarė Balakui: „Pastatyk man čia septynis aukurus ir paruošk man čia septynis jaučius bei septynis avinus“.
2 Ir Balakas padarė, kaip Balaamas buvo sakęs; ir Balakas, ir Balaamas aukojo po jautuką ir aviną ant kiekvieno aukuro.
3 Ir Balaamas tarė Balakui: „Atsistok prie savo deginamosios aukos, o aš eisiu; gal VIEŠPATS ateis susitikti su manimi; ir ką jis man parodys, aš tau pranešiu“. Ir jis nuėjo į aukštumą.
4 Ir Dievas susitiko su Balaamu; ir jis jam tarė: „Paruošiau septynis aukurus ir paaukojau ant kiekvieno aukuro po jautuką ir aviną“.
5 Ir VIEŠPATS įdėjo žodį į Balaamo burną ir tarė: „Sugrįžk pas Balaką ir šitaip kalbėk“.
6 Ir jis sugrįžo pas jį, ir štai jis stovėjo prie savo deginamosios aukos, jis ir visi Moabo kunigaikščiai.
7 Ir jis ėmėsi savo palyginimo ir tarė: „Iš Aramo mane atvedė Balakas, Moabo karalius, iš rytų kalnų, sakydamas: ‘Ateik, prakeik man Jokūbą, ateik, mesk iššūkį Izraeliui.
8 Kaip aš prakeiksiu, kurio Dievas neprakeikė? Arba, kaip aš mesiu iššūkį tam, kuriam VIEŠPATS nemetė iššūkio?
9 Nes nuo uolų viršūnės jį matau ir nuo kalvų jį stebiu; štai ta tauta gyvens atskirai ir nebus priskirta tarp tautų.
10 Kas gali suskaičiuoti Jokūbo dulkes ir Izraelio ketvirtadalio skaičių? Temirsiu teisiųjų mirtimi, ir mano baigtis tebūna kaip jo!“
11 Ir Balakas tarė Balaamui: „Ką man padarei? Aš tave paėmiau, kad prakeiktum mano priešus, o štai tu juos be perstojo laiminai“.
12 Ir jis atsakydamas tarė: „Argi neturiu saugotis, kad kalbėčiau tai, ką VIEŠPATS deda man į burną?“
13 Ir Balakas jam tarė: „Ateik, meldžiu tave, su manimi į kitą vietą, iš kur juos pamatysi; tik kraštinę jų dalį pamatysi, o jų visų nepamatysi; ir prakeik juos man iš ten“.
14 Ir jis atvedė jį į Cofimo lauką, į Pisgos viršūnę, pastatė septynis aukurus ir aukojo jautuką bei aviną ant kiekvieno aukuro.
15 Ir jis tarė Balakui: „Stovėk čia prie savo deginamosios aukos, kol aš ten susitiksiu su VIEŠPAČIU “.
16 Ir VIEŠPATS susitiko su Balaamu, įdėjo žodį į jo burną ir tarė: „Sugrįžk pas Balaką ir šitaip kalbėk“.
17 Ir kai jis atėjo pas jį, štai jis stovėjo prie savo deginamosios aukos, o Moabo kunigaikščiai su juo. Ir Balakas jam tarė: „Ką kalbėjo VIEŠPATS?“
18 Ir jis ėmėsi savo palyginimo ir tarė: „Kelkis, Balakai, ir klausykis; klausyk manęs, Ciporo sūnau;
19 Dievas ne žmogus, kad meluotų; nei žmogaus sūnus, kad apsigalvotų; ar jis pasakė, o to nepadarytų, ar jis kalbėjo, o neištesėtų?
20 Štai aš gavau įsakymą laiminti; jis yra palaiminęs; o aš negaliu to atšaukti.
21 Jis nepastebėjo neteisybės Jokūbe nei nematė iškrypimo Izraelyje; VIEŠPATS, jo Dievas, yra su juo, ir karaliaus šauksmas yra tarp jų.
22 Dievas išvedė juos iš Egipto; jis turi tarsi vienaragio stiprybę.
23 Tikrai nėra kerų prieš Jokūbą nei jokio ateities būrimo prieš Izraelį; šituo laiku bus sakoma apie Jokūbą ir apie Izraelį: ‘Ką Dievas padarė!
24 Štai tauta atsikels kaip didis liūtas ir atsistos kaip jaunas liūtas; jis neatsiguls, kol nepriės grobio ir neprigers užmuštųjų kraujo“.
25 Ir Balakas tarė Balaamui: „Nei jų visiškai neprakeik, nei jų visiškai nepalaimink“.
26 Bet Balaamas atsakydamas tarė Balakui: „Argi aš tau nekalbėjau, sakydamas: ‘Visa, ką VIEŠPATS kalba, tai aš turiu daryti’?“
27 Ir Balakas tarė Balaamui: „Ateik, meldžiu tave, aš tave nuvesiu į kitą vietą; gal tai patiks Dievui, kad tu iš ten man juos prakeiktum“.
28 Ir Balakas atvedė Balaamą į Peoro viršūnę, žvelgiančią Ješimono link.
29 Ir Balaamas tarė Balakui: „Pastatyk man čia septynis aukurus ir paruošk man čia septynis jautukus bei septynis avinus“.
30 Ir Balakas padarė, kaip Balaamas buvo pasakęs, ir aukojo jautuką ir aviną ant kiekvieno aukuro.