Numbers 25— LTKJV

¹Ir Balaamas tarė Balakui: „Pastatyk man čia septynis aukurus ir paruošk man čia septynis jaučius bei septynis avinus“.

²Ir Balakas padarė, kaip Balaamas buvo sakęs; ir Balakas, ir Balaamas aukojo po jautuką ir aviną ant kiekvieno aukuro.

³Ir Balaamas tarė Balakui: „Atsistok prie savo deginamosios aukos, o aš eisiu; gal VIEŠPATS ateis susitikti su manimi; ir ką jis man parodys, aš tau pranešiu“. Ir jis nuėjo į aukštumą.

⁴Ir Dievas susitiko su Balaamu; ir jis jam tarė: „Paruošiau septynis aukurus ir paaukojau ant kiekvieno aukuro po jautuką ir aviną“.

⁵Ir VIEŠPATS įdėjo žodį į Balaamo burną ir tarė: „Sugrįžk pas Balaką ir šitaip kalbėk“.

⁶Ir jis sugrįžo pas jį, ir štai jis stovėjo prie savo deginamosios aukos, jis ir visi Moabo kunigaikščiai.

⁷Ir jis ėmėsi savo palyginimo ir tarė: „Iš Aramo mane atvedė Balakas, Moabo karalius, iš rytų kalnų, sakydamas: ‘Ateik, prakeik man Jokūbą, ateik, mesk iššūkį Izraeliui.

⁸Kaip aš prakeiksiu, kurio Dievas neprakeikė? Arba, kaip aš mesiu iššūkį tam, kuriam VIEŠPATS nemetė iššūkio?

⁹Nes nuo uolų viršūnės jį matau ir nuo kalvų jį stebiu; štai ta tauta gyvens atskirai ir nebus priskirta tarp tautų.

¹⁰Kas gali suskaičiuoti Jokūbo dulkes ir Izraelio ketvirtadalio skaičių? Temirsiu teisiųjų mirtimi, ir mano baigtis tebūna kaip jo!“

¹¹Ir Balakas tarė Balaamui: „Ką man padarei? Aš tave paėmiau, kad prakeiktum mano priešus, o štai tu juos be perstojo laiminai“.

¹²Ir jis atsakydamas tarė: „Argi neturiu saugotis, kad kalbėčiau tai, ką VIEŠPATS deda man į burną?“

¹³Ir Balakas jam tarė: „Ateik, meldžiu tave, su manimi į kitą vietą, iš kur juos pamatysi; tik kraštinę jų dalį pamatysi, o jų visų nepamatysi; ir prakeik juos man iš ten“.

¹⁴Ir jis atvedė jį į Cofimo lauką, į Pisgos viršūnę, pastatė septynis aukurus ir aukojo jautuką bei aviną ant kiekvieno aukuro.

¹⁵Ir jis tarė Balakui: „Stovėk čia prie savo deginamosios aukos, kol aš ten susitiksiu su VIEŠPAČIU “.

¹⁶Ir VIEŠPATS susitiko su Balaamu, įdėjo žodį į jo burną ir tarė: „Sugrįžk pas Balaką ir šitaip kalbėk“.

¹⁷Ir kai jis atėjo pas jį, štai jis stovėjo prie savo deginamosios aukos, o Moabo kunigaikščiai su juo. Ir Balakas jam tarė: „Ką kalbėjo VIEŠPATS?“

¹⁸Ir jis ėmėsi savo palyginimo ir tarė: „Kelkis, Balakai, ir klausykis; klausyk manęs, Ciporo sūnau;

¹⁹Dievas ne žmogus, kad meluotų; nei žmogaus sūnus, kad apsigalvotų; ar jis pasakė, o to nepadarytų, ar jis kalbėjo, o neištesėtų?

²⁰Štai aš gavau įsakymą laiminti; jis yra palaiminęs; o aš negaliu to atšaukti.

²¹Jis nepastebėjo neteisybės Jokūbe nei nematė iškrypimo Izraelyje; VIEŠPATS, jo Dievas, yra su juo, ir karaliaus šauksmas yra tarp jų.

²²Dievas išvedė juos iš Egipto; jis turi tarsi vienaragio stiprybę.

²³Tikrai nėra kerų prieš Jokūbą nei jokio ateities būrimo prieš Izraelį; šituo laiku bus sakoma apie Jokūbą ir apie Izraelį: ‘Ką Dievas padarė!

²⁴Štai tauta atsikels kaip didis liūtas ir atsistos kaip jaunas liūtas; jis neatsiguls, kol nepriės grobio ir neprigers užmuštųjų kraujo“.

²⁵Ir Balakas tarė Balaamui: „Nei jų visiškai neprakeik, nei jų visiškai nepalaimink“.

²⁶Bet Balaamas atsakydamas tarė Balakui: „Argi aš tau nekalbėjau, sakydamas: ‘Visa, ką VIEŠPATS kalba, tai aš turiu daryti’?“

²⁷Ir Balakas tarė Balaamui: „Ateik, meldžiu tave, aš tave nuvesiu į kitą vietą; gal tai patiks Dievui, kad tu iš ten man juos prakeiktum“.

²⁸Ir Balakas atvedė Balaamą į Peoro viršūnę, žvelgiančią Ješimono link.

²⁹Ir Balaamas tarė Balakui: „Pastatyk man čia septynis aukurus ir paruošk man čia septynis jautukus bei septynis avinus“.

³⁰Ir Balakas padarė, kaip Balaamas buvo pasakęs, ir aukojo jautuką ir aviną ant kiekvieno aukuro.