Numbers 24
1 Ir Izraelio vaikai išvyko ir stovyklavo Moabo lygumose šiapus Jordano prie Jericho.
2 Ir Ciporo sūnus Balakas matė visa, ką Izraelis buvo padaręs amoritams.
3 Ir Moabas labai bijojo tos tautos, nes jų buvo daug; ir Moabą apėmė sielvartas dėl Izraelio vaikų.
4 Ir Moabas tarė Midjano vyresniesiems: „Dabar šitas pulkas sulaižys visa, kas yra aplink mus, kaip jautis sulaižo lauko žolę“. O Ciporo sūnus Balakas tuo metu buvo moabiečių karalius.
5 Todėl jis siuntė pasiuntinius pas Beoro sūnų Balaamą į Petorą, esantį prie jo tautos vaikų šalies upės, jo pasikviesti, sakydamas: „Štai tauta, išėjus iš Egipto; štai jie apdengė žemės paviršių ir apsistojo priešais mane;
6 taigi dabar ateik, meldžiu tave, prakeik man šitą tautą; nes man jie yra per galingi; gal nugalėsiu, kad juos sumuštume, ir kad juos išvaryčiau iš šalies; nes žinau, kad tas, kurį tu laimini, yra palaimintas, o tas, kurį prakeiki, yra prakeiktas“.
7 Ir Moabo vyresnieji ir Midjano vyresnieji išvyko su ateities būrimo užmokesčiu savo rankoje; ir atėję pas Balaamą kalbėjo jam Balako žodžius.
8 O jis jiems tarė: „Nakvokite čia šiąnakt, ir aš jums parnešiu atsakymą, kaip man VIEŠPATS kalbės“; ir Moabo kunigaikščiai pasiliko pas Balaamą.
9 Ir Dievas atėjo pas Balaamą ir tarė: „Kas yra šitie vyrai pas tave?“
10 Ir Balaamas tarė Dievui: „Ciporo sūnus Balakas, Moabo karalius, atsiuntė pas mane, sakydamas:
11 ‘Štai tauta, išėjusi iš Egipto, kuri apdengė žemės paviršių; dabar ateik, prakeik man juos; gal aš pajėgsiu juos nugalėti ir išvaryti’“.
12 Ir Dievas tarė Balaamui: „Neik su jais; neprakeik tos tautos, nes jie yra palaiminti“.
13 Ir Balaamas, rytą atsikėlęs, tarė Balako kunigaikščiams: „Eikite į savo šalį; nes VIEŠPATS atsisakė leisti man vykti su jumis“.
14 Ir Moabo kunigaikščiai pakilo ir nuėjo pas Balaką ir tarė: „Balaamas atsisakė ateiti su mumis“.
15 Ir Balakas dar kartą siuntė daugiau kunigaikščių ir garbingesnių už anuos.
16 Ir atvykę pas Balaamą, jie jam tarė: „Taip sako Ciporo sūnus Balakas: ‘Meldžiu tave, niekas tenetrukdo tavęs ateiti pas mane;
17 nes aš tave paaukštinsiu labai didžia garbe ir, ką tik man sakysi, aš padarysiu; taigi ateik, meldžiu tave, prakeik man šitą tautą“.
18 Ir Balaamas atsakydamas tarė Balako tarnams: „Jei Balakas man duotų savo namus pilnus sidabro ir aukso, aš negaliu peržengti VIEŠPATIES, mano Dievo, žodžio, kad daryčiau mažiau ar daugiau.
19 Todėl dabar, meldžiu jus, taip pat pasilikite čia šiąnakt, kad sužinočiau, ką dar VIEŠPATS man pasakys“.
20 Ir atėjo Dievas naktį pas Balaamą ir jam tarė: „Jei šitie vyrai ateis tavęs pakviesti, kelkis ir eik su jais; tačiau vykdyk žodį, kurį aš tau pasakysiu“.
21 Ir Balaamas rytą atsikėlęs pabalnojo savo asilą ir ėjo su Moabo kunigaikščiais.
22 Ir Dievo pyktis užsidegė dėl to, kad jis ėjo; ir VIEŠPATIES angelas atsistojo ant kelio jam pasipriešinti. Na, o jis jojo ant savo asilės, o su juo buvo du jo tarnai.
23 O asilė pamatė VIEŠPATIES angelą, stovintį ant kelio, ir jo rankoje ištrauktą jo kalaviją; ir asilė pasuko iš kelio ir ėjo ant lauko; ir Balaamas mušė asilę, kad ją pasuktų į kelią.
24 Bet VIEŠPATIES angelas atsistojo ant vynuogynų tako, vienoje pusėje esant sienai ir kitoje pusėje esant sienai.
25 Ir asilė, pamačiusi VIEŠPATIES angelą, spraudėsi sienos link ir prispaudė prie sienos Balaamo koją; ir jis vėl ją mušė.
26 Ir VIEŠPATIES angelas paėjo toliau ir atsistojo siauroje vietoje, kur nebuvo kelio pasukti nei į dešinę, nei į kairę.
27 Ir asilė, pamačiusi VIEŠPATIES angelą, griuvo po Balaamu; ir užsidegė Balaamo pyktis, ir jis mušė asilę lazda.
28 Ir VIEŠPATS atvėrė asilės nasrus, ir ji tarė Balaamui: „Ką tau padariau, kad šituos tris kartus mane mušei?“
29 Ir Balaamas tarė asilei: „Kadangi tyčiojaisi iš manęs; o kad turėčiau rankoje kalaviją, nes dabar tave užmuščiau“.
30 O asilė tarė Balaamui: „Argi aš ne tavo asilė, ant kurios tu jodavai nuo to laiko, kai esu tavo iki šios dienos? Ar buvau kada įpratusi tau taip daryti?“ Ir jis tarė: „Ne“.
31 Tada VIEŠPATS atvėrė Balaamui akis, ir jis pamatė VIEŠPATIES angelą, atsistojusį kelyje, ir jo rankoje ištrauktą jo kalaviją; ir jis nulenkė savo galvą ir krito veidu į žemę.
32 Ir VIEŠPATIES angelas jam tarė: „Kodėl šiuos tris kartus mušei savo asilę? Štai aš išėjau tau pasipriešinti, nes tavo kelias mano akivaizdoje yra priešgynus;
33 ir asilė mane matė ir šituos tris kartus pasisuko nuo manęs; jei ji nebūtų pasisukusi nuo manęs, tikrai jau dabar būčiau tave nužudęs, o ją palaikęs gyvą“.
34 Ir Balaamas tarė VIEŠPATIES angelui: „Aš nusidėjau; nes nežinojau, kad tu stovėjai prieš mane ant kelio; todėl dabar, jei tau tai nepatinka, aš sugrįšiu“.
35 Ir VIEŠPATIES angelas tarė Balaamui: „Eik su tais vyrais, tačiau kalbėk tik tą žodį, kurį tau pasakysiu“. Taip Balaamas nuėjo su Balako kunigaikščiais.
36 Ir Balakas, išgirdęs, kad Balaamas atėjęs, išėjo jo pasitikti į Moabo miestą, esantį ribose Arnono, kuris yra prie tolimiausio krašto.
37 Ir Balakas tarė Balaamui: „Argi uoliai nesiunčiau pas tave tavęs pakviesti? Kodėl neatėjai pas mane? Argi iš tiesų negaliu tavęs paaukštinti garbe?“
38 Ir Balaamas tarė Balakui: „Štai aš atėjau pas tave; ar aš iš viso dabar galiu ką kalbėti? Žodį, kurį Dievas įdės man į burną, tai aš kalbėsiu“.
39 Ir Balaamas ėjo su Balaku, ir jie atėjo į Kirjat-Hucotą.
40 Ir Balakas aukojo jaučių bei avių ir siuntė Balaamui ir su juo buvusiems kunigaikščiams.
41 Ir įvyko rytojaus dieną, kad Balakas paėmė Balaamą ir jį užvedė ant Baalo aukštumų, kad iš ten jis matytų tautos tolimiausią dalį.