1O kanaanietis karalius Aradas, gyvenantis pietuose, išgirdęs kalbant, kad Izraelis atėjo šnipų keliu; susikovė su Izraeliu ir paėmė kai kuriuos iš jų į nelaisvę.
2Ir Izraelis davė VIEŠPAČIUI įžadą, sakydamas: „Jei tikrai atiduosi šitą tautą į mano ranką, tuomet visiškai sunaikinsiu jų miestus“.
3Ir VIEŠPATS išklausė Izraelio balso ir atidavė kanaaniečius; ir jie visiškai sunaikino juos ir jų miestus; ir jis praminė tą vietą vardu Horma.
4Ir jie keliavo nuo Horo kalno Raudonosios jūros keliu, kad aplenktų Edomo šalį; o tautos siela neteko daug drąsos dėl kelio.
5Ir tauta kalbėjo prieš Dievą ir prieš Mozę: „Kodėl jūs mus išvedėte aukštyn iš Egipto, kad mirtume dykumoje? Nes nėra nei duonos, nei vandens; ir mūsų siela bjaurisi šita lengva duona“.
6Ir VIEŠPATS siuntė į tautos tarpą ugningas gyvates, ir jos gėlė tautai; ir daug Izraelio tautos išmirė.
7Todėl tauta atėjo pas Mozę ir tarė: „Mes nusidėjome, nes kalbėjome prieš VIEŠPATĮ ir prieš tave; melskis VIEŠPAČIUI, kad jis pašalintų nuo mūsų gyvates“. Ir Mozė meldėsi už tautą.
8Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Pasidirbk ugningą gyvatę ir pritaisyk ją prie karties; ir įvyks, kad kiekvienas įgeltasis, pažvelgęs į ją, išliks gyvas“.
9Ir Mozė padarė vario gyvatę ir pritaisė ją prie karties, ir įvyko, jei gyvatė ką įgėlė, tai tas, pažvelgęs į varinę gyvatę, išliko gyvas.
10Ir Izraelio vaikai išvyko ir stovyklavo Obote.
11Ir jie iškeliavo iš Oboto ir stovyklavo Ije-Abarime, dykumoje, esančioje prieš Moabą, saulėtekio link.
12Iš ten pasitraukę, jie stovyklavo Zaredo slėnyje.
13Iš ten pasitraukę, jie stovyklavo anapus Arnono, kuris yra dykumoje, išeinančioje iš amoritų ribų; nes Arnonas yra Moabo riba tarp Moabo ir amoritų.
14Todėl VIEŠPATIES karų knygoje sakoma: „Ką jis padarė Raudonojoje jūroje ir Arnono upeliuose,
15ir srovėje upelių, kurie teka žemyn į Aro buveinę ir prisišlieja prie Moabo ribos“.
16Ir iš ten jie vyko į Beerą; tai tas šulinys, apie kurį VIEŠPATS kalbėjo Mozei: „Surink tautą, o aš jiems duosiu vandens“.
17Tada Izraelis giedojo šitą giesmę: „Patvink, o šuliny; giedokite jam;
18kunigaikščiai iškasė šulinį, jį iškasė tautos kilmingieji savo lazdomis, įstatymleidžio nurodymu “. Ir iš dykumos jie ėjo į Mataną;
19o iš Matano į Nahalielį; o iš Nahalielio į Bamotą;
20o iš Bamoto, esančio slėnyje, Moabo šalyje, į Pisgos viršūnę, kuri žvelgia link Ješimono.
21Ir Izraelis siuntė pasiuntinius pas amoritų karalių Sihoną, sakydamas:
22„Leisk man pereiti per tavo šalį; mes nesuksime nei į laukus, nei į vynuogynus; negersime iš šulinio vandenų; bet eisime karaliaus vieškeliu, kol būsime perėję tavo ribas“.
23O Sihonas neleido Izraeliui pereiti per savo ribas; bet Sihonas surinko visą savo tautą ir išėjo prieš Izraelį į dykumą; ir jis atvyko į Jahacą ir kovojo prieš Izraelį.
24O Izraelis jį sumušė kalavijo ašmenimis ir pasisavino jo šalį nuo Arnono iki Jaboko, iki Amono vaikų; nes Amono vaikų riba buvo stipri.
25Ir Izraelis paėmė visus šituos miestus; ir Izraelis apsigyveno visuose amoritų miestuose, Hešbone ir visuose jo kaimuose.
26Nes Hešbonas buvo miestas amoritų karaliaus Sihono, kuris buvo kariavęs prieš buvusį Moabo karalių ir paėmęs iš jo rankos visą jo šalį iki Arnono.
27Todėl patarlėmis kalbantys sako: „Ateikite į Hešboną, tebūna pastatytas ir paruoštas Sihono miestas;
28nes ugnis yra išėjusi iš Hešbono, liepsna iš Sihono miesto; ji prarijo Moabo Arą, Arnono aukštumų viešpačius.
29Vargas tau, Moabai! Tu esi pražuvusi, o Kemošo tauta; jis atidavė savo pabėgusius sūnus ir savo dukteris į nelaisvę amoritų karaliui Sihonui.
30Mes juos apšaudėme; Hešbonas yra pražuvęs iki Dibono, ir mes juos nuniokojome iki Nofacho, kuris siekia iki Medebos“.
31Taip Izraelis gyveno amoritų šalyje.
32Ir Mozė pasiuntė iššnipinėti Jazerį, ir jie paėmė jo kaimus ir išvarė ten esančius amoritus.
33Ir jie pasuko ir ėjo aukštyn Bašano keliu; o Bašano karalius Ogas išėjo prieš juos, jis ir visa jo tauta į mūšį Edrėjuje.
34Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Nebijok jo; nes atidaviau į tavo ranką jį ir visą jo tautą bei jo šalį; ir tu jam padaryk, kaip padarei amoritų karaliui Sihonui, kuris gyveno Hešbone“.
35Taigi jie sumušė jį, jo sūnus ir visą jo tautą, kol jam nebeliko nei vieno gyvo; ir jie pasisavino jo šalį.