Numbers 22
1 Tuomet pirmąjį mėnesį Izraelio vaikai, tai yra visas susirinkimas, atvyko į Cino dykumą; ir tauta apsistojo Kadeše; ir mirė ten Mirjama, ir ten buvo palaidota.
2 Ir susirinkimui nebuvo vandens; ir jie susirinko prieš Mozę ir prieš Aaroną.
3 Ir tauta barėsi su Moze ir kalbėjo, sakydami: „O, kad būtume mirę, kai mūsų broliai mirė VIEŠPATIES akivaizdoje!
4 Ir kodėl atvedėte VIEŠPATIES susirinkimą aukštyn į šitą dykumą, kad mes ir mūsų galvijai čia mirtume?
5 Ir kodėl padarėte, kad išeitume aukštyn iš Egipto, kad mus atvestumėte į šitą blogą vietą? Tai vieta ne sėklų, ne figmedžių, ne vynmedžių ir ne granatmedžių; nei vandens nėra gerti“.
6 Ir Mozė bei Aaronas nuėjo nuo susirinkimo akivaizdos prie susirinkimo padangtės durų ir jie parpuolė veidais žemyn; ir jiems pasirodė VIEŠPATIES šlovė.
7 Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
8 „Paimk lazdą ir surink susirinkimą, tu ir tavo brolis Aaronas, ir kalbėkite uolai jų akyse; ir ji išleis savo vandenį, ir tu jiems išgausi vandens iš uolos; taip pagirdysi susirinkimą ir jų gyvulius’“.
9 Ir Mozė paėmė lazdą iš VIEŠPATIES akivaizdos, kaip jis jam įsakė.
10 Ir Mozė bei Aaronas surinko susirinkimą priešais uolą, ir jis jiems tarė: „Na, klausykite jūs, maištininkai; ar mes turime iš šitos uolos jums išgauti vandens?“
11 Ir Mozė pakėlė savo ranką ir du kartus smogė savo lazda į uolą; ir gausiai išsiliejo vanduo, ir susirinkimas gėrė, ir taip pat jų gyvuliai.
12 Ir VIEŠPATS tarė Mozei ir Aaronui: „Kadangi netikėjote manimi, kad mane pašvęstumėte Izraelio vaikų akyse, todėl neįvesite šito susirinkimo į šalį, kurią jiems daviau“.
13 Tai Meribos vanduo; nes Izraelio vaikai vaidijosi su VIEŠPAČIU, ir jis buvo pašvęstas juose.
14 Ir Mozė išsiuntė pasiuntinius iš Kadešo pas Edomo karalių: „Taip sako tavo brolis Izraelis: Tu žinai visą vargą, kuris mus ištiko;
15 kaip mūsų tėvai nusileido į Egiptą, ir mes ilgą laiką gyvenome Egipte; ir egiptiečiai spaudė mus bei mūsų tėvus;
16 ir mums šaukiantis VIEŠPATIES, jis išgirdo mūsų balsą ir pasiuntė angelą, ir mus išvedė iš Egipto; ir štai mes esame Kadeše, tavo tolimiausių ribų mieste;
17 meldžiu tave, leisk mums pereiti per tavo šalį; mes neisime per laukus ar vynuogynus nei negersime šulinių vandens; mes eisime karaliaus vieškeliu, nepasuksime nei į dešinę, nei į kairę, kol pereisime tavo ribas“.
18 O Edomas jam tarė: „Tu neisi per mane, kad neišeičiau prieš tave su kalaviju“.
19 O Izraelio vaikai jam tarė: „Mes eisime vieškeliu; o jei aš ir mano galvijai gersime tavo vandens, tuomet aš sumokėsiu už jį; aš tik pereisiu pėsčias, nieko kita nedarydamas “.
20 O jis tarė: „Tu nepereisi“. Ir Edomas išėjo prieš jį su daug liaudies ir stipria ranka.
21 Taip Edomas atsisakė leisti Izraeliui pereiti per jo ribas; todėl Izraelis pasuko šalin nuo jo.
22 Ir Izraelio vaikai, tai yra visas susirinkimas, keliavo iš Kadešo ir atvyko prie Horo kalno.
23 Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui Horo kalne, prie Edomo šalies ribos, sakydamas:
24 „Aaronas bus surinktas prie savo tautos; nes jis neįeis į šalį, kurią daviau Izraelio vaikams, kadangi jūs priešinotės mano žodžiui prie Meribos vandens.
25 Imk Aaroną ir jo sūnų Eleazarą ir užvesk juos ant Horo kalno.
26 Ir nuvilk nuo Aarono jo drabužius ir apvilk jais jo sūnų Eleazarą; o Aaronas bus surinktas prie savo tautos ir ten mirs“.
27 Ir Mozė padarė, kaip VIEŠPATS įsakė; ir jie užlipo į Horo kalną viso susirinkimo akyse.
28 Ir Mozė nuvilko nuo Aarono jo drabužius ir apvilko jais jo sūnų Eleazarą; ir Aaronas ten mirė kalno viršūnėje; o Mozė ir Eleazaras nulipo nuo kalno.
29 Ir matydamas, kad Aaronas miręs, visas susirinkimas apraudojo Aaroną trisdešimt dienų, būtent visi Izraelio namai.