Bible

1 Na, o kai Sanbalatas, Tobija, arabas Gešemas ir kiti mūsų priešai išgirdo, kad buvau pastatęs sieną ir kad joje nebuvo likę jokios spragos (nors tuo laiku dar nebuvau įstatęs durų vartuose); 2 įvyko, kad Sanbalatas ir Gešemas atsiuntė pas mane, sakydami: „Ateik, susitikime kuriame nors iš kaimų Ono lygumoje“. Bet jie manė man padaryti pikta. 3 Ir aš nusiunčiau pas juos pasiuntinius, sakydamas: „Aš dirbu didelį darbą taip, kad negaliu ateiti žemyn; kodėl turėtų sustoti darbas, kol aš jį paliksiu ir ateisiu pas jus žemyn?“ 4 Jie dar keturis kartus man siuntė tą patį; o aš jiems taip pat atsakiau. 5 Tada panašiu būdu Sanbalatas penktą kartą atsiuntė pas mane savo tarną su atviru laišku jo rankoje; 6 jame buvo parašyta: „Tarp pagonių eina kalbos, ir Gašmus tai sako, kad tu ir žydai ketinate maištauti; dėl ko tu ir pastatei sieną, kad galėtum būti jų karaliumi, pagal šiuos žodžius. 7 Tu paskyrei ir pranašų, kad skelbtų apie tave Jeruzalėje, sakydami: ‘Karalius yra Judoje’; o dabar pagal šituos žodžius tai bus paskelbta karaliui. Taigi dabar ateik, pasitarkime drauge“. 8 Tada aš nusiunčiau jam, sakydamas: „Neįvyko nieko panašaus į tai, ką tu sakai, bet tu tai prasimanei savo paties širdyje“. 9 Nes jie visi mus įbaugino, sakydami: „Jų rankos nusilps nuo darbo, kad jis nebūtų atliktas“. Taigi dabar, o Dieve, sustiprink mano rankas. 10 Paskui aš atėjau į Mehetabelio sūnaus Delajos sūnaus Šemajos namus, kuris buvo užsirakinęs; ir jis tarė: „Susitikime Dievo namuose, šventyklos viduje, ir užrakinkime šventyklos duris; nes jie ateis tavęs nužudyti; taip, naktį jie ateis tavęs nužudyti“. 11 O aš sakiau: „Ar toks vyras, kaip aš, turėčiau bėgti? Ir kas toks, būdamas kaip aš, eitų į šventyklą gelbėti savo gyvybę? Aš neisiu“. 12 Ir štai aš supratau, kad Dievas jo nebuvo siuntęs; bet kad jis paskelbė šią pranašystę prieš mane, nes Tobija ir Sanbalatas jį buvo pasamdę. 13 Jis buvo pasamdytas todėl, kad aš išsigandęs taip pasielgčiau ir nusidėčiau, ir kad jie turėtų dingstį piktam atsiliepimui, kad jie galėtų man priekaištauti. 14 Mano Dieve, atsimink Tobiją ir Sanbalatą pagal šituos jų darbus, ir pranašę Noadiją, ir kitus pranašus, kurie norėjo mane įbauginti. 15 Taigi siena buvo užbaigta Elulo mėnesio dvidešimt penktąją dieną, per penkiasdešimt dvi dienas. 16 Ir įvyko, kai tai išgirdo visi mūsų priešai, ir visi aplink mus esantys pagonys pamatė šituos dalykus, jie labai krito savo pačių akyse; nes jie suprato, kad šitas darbas buvo atliktas mūsų Dievo. 17 Be to, tomis dienomis Judos kilmingieji siųsdavo daug laiškų Tobijai, o Tobijos laiškai ateidavo pas juos. 18 Nes daugelis Judoje buvo jam prisiekę, nes jis buvo Araho sūnaus Šechanijos žentas; o jo sūnus Johananas buvo paėmęs Berechijos sūnaus Mešulamo dukterį. 19 Jie taip pat pasakodavo jo gerus darbus mano akivaizdoje, o mano žodžius jam pasakydavo. O Tobija siuntė laiškus mane įbauginti.