Micah 7
1 Vargas man! Nes man, kaip surinkus vasaros vaisius, kaip vynuogių parankos per vynuogių rinkimą: nei vienos kekės pavalgyti; mano siela trokšta pirmųjų prinokusių vaisių.
2 Žuvo geri žmonės žemėje; ir nėra tiesaus tarp žmonių; jie visi tykoja kraujo; jie kiekvienas medžioja savo brolį tinklu.
3 Kad jie abiem rankom uoliai darytų pikta, kunigaikštis reikalauja, ir teisėjas reikalauja atlyginimo; didžiūnas ištaria savo piktadariškus norus; taip jie tai užbaigia.
4 Geriausias iš jų yra kaip erškėtis; tiesiausias yra aštresnis už dygliuotą tvorą; tavo sargų diena, tavo aplankymas ateina; dabar bus jų sumišimas.
5 Netikėkite draugu, nepasitikėkite vedliu; saugok savo burnos duris nuo gulinčios prie tavo krūtinės.
6 Nes sūnus užtraukia negarbę tėvui, duktė sukyla prieš savo motiną, marti prieš savo uošvę; žmogaus priešai – jo paties namiškiai.
7 Todėl aš žiūrėsiu į VIEŠPATĮ; aš lauksiu savo išgelbėjimo Dievo; mano Dievas išklausys mane.
8 Nesidžiauk prieš mane, o mano prieše; nukritęs aš atsikelsiu; kai aš sėdžiu tamsoje, VIEŠPATS bus man šviesa.
9 Aš nešiosiu VIEŠPATIES pasipiktinimą, – nes jam nusidėjau, – kol jis apgins mano bylą ir įvykdys dėl manęs teismą; jis išves mane į šviesą, aš pamatysiu jo teisumą.
10 Tada mano priešė tai matys, ir gėda apdengs tą, kuri man sakė: „Kur yra VIEŠPATS, tavo Dievas?“ Mano akys matys ją; dabar ji bus sutrypta kaip gatvių purvas.
11 Tą dieną, kai turės būti statomos tavo sienos, tą dieną bus atitolintas įsakas.
12 Tą dieną ateis pas tave iš Asirijos, iš sutvirtintų miestų, nuo tvirtovės iki upės, nuo jūros iki jūros ir nuo kalno iki kalno.
13 Tačiau šalis bus dykynė dėl jos gyventojų, dėl jų darbų vaisių.
14 Ganyk savo tautą savo lazda, savo paveldo kaimenę, atsiskyrėliškai gyvenančią miške, Karmelio viduryje; tegul jos ganosi Bašane ir Gileade, kaip senomis dienomis.
15 Aš jam parodysiu nuostabių dalykų, kaip tomis dienomis, kai išėjai iš Egipto šalies.
16 Tautos matys ir susigės dėl visos savo galios; jie uždės rankas ant savo burnos, jų ausys bus kurčios.
17 Jos laižys dulkes kaip gyvatė, jos išlįs iš savo skylių kaip žemės kirminai; jos bijos VIEŠPATIES, mūsų Dievo, ir baiminsis dėl tavęs.
18 Kas yra toks Dievas, kaip tu, kuris atleidžia neteisybę ir praeina pro šalį savo paveldo likučio nusižengimui? Jis nelaiko savo pykčio per amžius, nes jis gėrisi gailestingumu.
19 Jis atsigręš, jis pasigailės mūsų; jis nuslopins mūsų neteisybes; ir tu numesi į jūros gelmes visas jų nuodėmes.
20 Tu įvykdysi tiesą Jokūbui, gailestingumą Abraomui, kurį prisiekei mūsų tėvams nuo senų dienų.