1Na, klausykite, ką sako VIEŠPATS: „Kelkis, ginčykis kalnų akivaizdoje, ir tegul kalvos išgirsta tavo balsą“.
2Išgirskite, o kalnai, VIEŠPATIES ginčą, ir jūs, stiprieji žemės pamatai; nes VIEŠPATS bylinėjasi su savo tauta, jis bylinėsis su Izraeliu.
3„O mano tauta, ką tau padariau? Kuo tave nuvarginau? Paliudyk prieš mane.
4Nes aš išvedžiau tave aukštyn iš Egipto šalies, ir atpirkau tave iš tarnų namų; ir siunčiau tavo akivaizdon Mozę, Aaroną ir Mirjamą.
5O mano tauta, atsimink, ką tarėsi Balakas, Moabo karalius, ir ką jam atsakė Balaamas, Beoro sūnus, nuo Šitimo iki Gilgalo; kad žinotumėte VIEŠPATIES teisumą“.
6Su kuo man ateiti VIEŠPATIES akivaizdon ir nusilenkti prieš aukštąjį Dievą? Ar ateiti jo akivaizdon su deginamosiomis aukomis, su metiniais veršiais?
7Ar VIEŠPAČIUI patiks tūkstančiai avinų ar dešimtys tūkstančių aliejaus upių? Ar man atiduoti savo pirmagimį už savo nusižengimą, savo kūno vaisių už savo sielos nuodėmę?
8Tau, žmogau, jis paskelbė, kas yra gerai; ir ko VIEŠPATS reikalauja iš tavęs, tai elgtis teisingai, mylėti gailestingumą ir vaikščioti nuolankiai su savo Dievu.
9VIEŠPATIES balsas šaukia miestui, ir išmintingasis matys tavo vardą; klausykite lazdos ir to, kas ją paskyrė.
10Ar dar tebėra nedorėlio namuose nedorybės turtai ir sumažintas saikas, kuris yra pasibjaurėjimas?
11Ar laikysiu tyrais tuos, esančius su nedoromis svarstyklėmis ir su apgaulingų svarsčių maišeliu?
12Nes jo turtuoliai pilni smurto ir jo gyventojai kalba melus, ir jų liežuvis yra melagingas jų burnoje.
13Todėl aš padarysiu tave sergantį, mušdamas tave, niokodamas tave dėl tavo nuodėmių.
14Tu valgysi, bet nepasisotinsi; ir tavo prislėgtumas bus tavo tarpe; tu nusitversi, bet neišgelbėsi; o ką išgelbėsi, tai atiduosiu kalavijui.
15Tu sėsi, bet nepjausi; tu suminsi alyvas, bet nesitepsi aliejumi, ir saldų vyną, bet negersi vyno.
16Nes laikomasi Omrio įstatų ir visų Ahabo namų darbų, ir jūs vaikštote pagal jų patarimus; kad padaryčiau tave dykyne ir tavo gyventojus švilpavimu; todėl jūs nešiosite mano tautos priekaištą“.