1„Tada dangaus karalystė bus panaši į dešimtį mergelių, kurios pasiėmė savo žibintus ir išėjo pasitikti jaunikio.
2Penkios iš jų buvo išmintingos ir penkios kvailos.
3Tos, kurios buvo kvailos, pasiėmė savo žibintus, o nepasiėmė aliejaus;
4bet išmintingos kartu su žibintais pasiėmė aliejaus savo induose.
5Kol jaunikis užtruko, jos visos prisnūdo ir užmigo.
6Ir vidurnaktį pasigirdo šauksmas: ‘Štai jaunikis ateina; išeikite jo pasitikti!’
7Tada visos tos mergelės atsikėlė ir pasiruošė žibintus.
8Ir kvailosios tarė išmintingosioms: ‘Duokite mums savo aliejaus; nes mūsų žibintai užgeso’.
9Bet išmintingosios atsakė tardamos: ‘ Ne; kad kartais nepritrūktų ir mums, ir jums; bet eikite verčiau pas tuos, kurie pardavinėja, ir nusipirkite’.
10Ir joms nuėjus pirkti, atėjo jaunikis; ir tos, kurios buvo pasiruošusios, įėjo su juo į sutuoktuves, ir durys buvo uždarytos.
11Po to atėjo ir kitos mergelės, sakydamos: ‘Viešpatie, Viešpatie, atidaryk mums’.
12Bet jis atsakydamas tarė: ‘Iš tiesų sakau jums, aš jūsų nepažįstu’.
13Todėl budėkite, nes jūs nežinote nei dienos, nei valandos, kurią ateina žmogaus Sūnus.
14Nes dangaus karalystė yra kaip žmogus, keliaujantis į tolimą šalį, kuris pasišaukė savo tarnus ir įteikė jiems savo turtą.
15Ir vienam jis davė penkis talentus, kitam – du, o kitam – vieną; kiekvienam pagal jų skirtingus sugebėjimus; ir tuojau iškeliavo.
16Tada tas, kuris gavo penkis talentus, išėjo ir jais vertėsi, ir uždirbo tiems kitus penkis.
17Ir taip pat tas, kuris gavo du, jis irgi uždirbo kitus du.
18Bet tas, kuris gavo vieną, išėjo ir pakasė žemėje, ir paslėpė savo viešpaties pinigus.
19Po ilgo laiko ateina tų tarnų viešpats ir atsiskaitinėja su jais.
20Ir atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus, ir atnešė kitus penkis talentus, sakydamas: ‘Viešpatie, tu įteikei man penkis talentus; štai be tų aš uždirbau dar penkis talentus’.
21Jo viešpats tarė jam: ‘Gerai atlikta, gerasis ir ištikimasis tarne; tu buvai ištikimas keliuose dalykuose, aš padarysiu tave daugelio dalykų valdovu; įeik į savo viešpaties džiaugsmą’.
22Taip pat ir tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjo ir tarė: ‘Viešpatie, tu įteikei man du talentus; štai be tų aš uždirbau kitus du talentus’.
23Jo viešpats tarė jam: ‘Gerai atlikta, gerasis ir ištikimasis tarne; tu buvai ištikimas keliuose dalykuose, aš padarysiu tave daugelio dalykų valdovu; įeik į savo viešpaties džiaugsmą’.
24Tada tas, kuris buvo gavęs vieną talentą, atėjo ir tarė: ‘Viešpatie, aš žinojau, kad tu esi kietas žmogus; pjauni, kur nesėjai, ir renki, kur nebarstei;
25ir aš išsigandęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje; štai turi, kas tavo’.
26Jo viešpats atsakydamas tarė jam: ‘Piktas ir tingus tarne, tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, ir renku, kur nebarsčiau;
27todėl tu turėjai duoti mano pinigus keitėjams, ir tada mano atėjimui aš būčiau gavęs, kas mano, su palūkanomis.
28Todėl atimkite iš jo talentą ir duokite jį tam, kuris turi dešimt talentų.
29Nes kiekvienam, kuris turi, bus duota, ir jis turės apsčiai; bet iš to, kuris neturi, bus atimta ir tai, ką jis turi.
30Ir įmeskite nenaudingąjį tarną į išorinę tamsą; ten bus verksmas ir dantų griežimas’“.
31„Kai žmogaus Sūnus ateis savo šlovėje, ir su juo visi šventi angelai, tada jis atsisės savo šlovės soste;
32ir prieš jį bus surinktos visos tautos, ir jis atskirs jas vieną nuo kitos, kaip piemuo atskiria savo avis nuo ožkų;
33ir jis pastatys avis savo dešinėje, bet ožkas kairėje.
34Tada Karalius sakys tiems jo dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite karalystę, paruoštą jums nuo pasaulio įkūrimo;
35nes aš buvau išalkęs, ir jūs davėte man maisto; aš buvau ištroškęs, ir jūs davėte man atsigerti; aš buvau ateivis, ir jūs priėmėte mane;
36nuogas, ir jūs mane aprengėte; aš sirgau, ir jūs mane aplankėte; aš buvau kalėjime, ir jūs atėjote pas mane’.
37Tada teisieji atsakys jam, tardami: ‘Viešpatie, kada mes tave matėme išalkusį, ir tave pavalgydinome? Arba ištroškusį, ir davėme tau gerti?
38Kada mes matėme tave ateiviu ir tave priėmėme? Arba nuogą, ir tave aprengėme?
39Arba kada mes matėme tave sergantį ar kalėjime ir atėjome pas tave?’
40Ir Karalius atsakys ir tars jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: taip, kaip padarėte vienam iš šitų mažiausių mano brolių, taip man padarėte’.
41Tada jis tars ir tiems kairėje: ‘Eikite nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, paruoštą velniui ir jo angelams;
42nes aš buvau išalkęs, ir jūs nedavėte man maisto; aš buvau ištroškęs, ir jūs nedavėte man atsigerti;
43aš buvau ateivis, ir jūs manęs nepriėmėte; nuogas, ir jūs manęs neaprengėte; sergantis ir kalėjime, ir jūs manęs neaplankėte’.
44Tada ir jie atsakys jam, tardami: ‘Viešpatie, kada mes matėme tave išalkusį ar ištroškusį, ar ateivį, ar nuogą, ar sergantį, ar kalėjime ir tau nepatarnavome?’
45Tada jis atsakys jiems, tardamas: ‘Iš tiesų sakau jums: taip, kaip to nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, taip nepadarėte man’.
46Ir šitie nueis į amžinąją bausmę; o teisieji – į amžinąjį gyvenimą“.