1Ir Jėzus išėjo ir pasitraukė nuo šventyklos; ir jo mokiniai atėjo pas jį, kad parodytų jam šventyklos pastatus.
2Ir Jėzus jiems tarė: „Argi jūs nematote viso šito? Iš tiesų sakau jums: čia nebus palikto akmens ant akmens, kuris nebūtų nugriautas“.
3Ir jam sėdint ant Alyvų kalno, mokiniai atėjo atskirai pas jį, sakydami: „Pasakyk mums, kada šitai bus? Ir koks bus tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas?“
4Ir Jėzus atsakydamas tarė jiems: „Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuklaidintų.
5Nes daugelis ateis mano vardu, sakydami: ‘Aš esu Kristus’; ir daugelį suklaidins.
6Ir išgirsite apie karus ir karų gandus; žiūrėkite, kad nebūtumėte sunerimę; nes visa tai turi įvykti, bet tai – dar ne galas.
7Nes tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę; ir bus badmečių, ir marų, ir žemės drebėjimų įvairiose vietose.
8Visa tai yra sielvartų pradžia.
9Tada jie atiduos jus kančiai ir jus žudys; ir jūsų nekęs visos tautos dėl mano vardo.
10Ir tada daugelis pasipiktins ir išdavinės vieni kitus, ir vieni kitų nekęs.
11Ir kils daug netikrų pranašų ir daugelį suklaidins.
12Ir kadangi gausės neteisybė, daugelio meilė atšals.
13Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas.
14Ir ši karalystės evangelija bus paskelbta visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms; ir tada ateis galas.
15Todėl kai pamatysite per pranašą Danielių kalbėtą suniokojimo bjaurybę, stovinčią šventoje vietoje (kas skaito, tegul supranta),
16tuomet, esantys Judėjoje, tebėga į kalnus;
17esantys ant namo stogo, tenelipa žemyn pasiimti ko nors iš savo namų;
18ir esantys ant lauko, tenegrįžta pasiimti savo drabužių.
19Ir vargas nėščioms bei žindančioms tomis dienomis!
20Bet melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar sabato dieną,
21nes tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar, nei niekada nebebus.
22Ir jei tos dienos nebūtų sutrumpintos, nei vienas kūnas nebūtų išgelbėtas; bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos.
23Jei tada kas nors jums sakys: ‘Štai čia Kristus’, arba ‘Tenai!’, – netikėkite.
24Nes kils netikrų kristų ir netikrų pranašų ir parodys didžių ženklų ir stebuklų; taip, kad, jei būtų įmanoma, jie suklaidintų pačius išrinktuosius.
25Štai aš pasakiau jums iš anksto.
26Todėl jei jie sakys jums: ‘Štai jis dykumoje’, – neikite; ‘Štai jis slaptuose kambariuose’, – netikėkite tuo.
27Nes kaip iš rytų išeina žaibas ir nušvinta iki vakarų; toks bus ir žmogaus Sūnaus atėjimas.
28Nes kur yra lavonų, ten ir ereliai bus susirinkę.
29Tuoj pat po tų dienų suspaudimo užtems saulė ir mėnulis nebeduos savo šviesos, ir žvaigždės kris iš dangaus, ir dangų jėgos bus sudrebintos;
30ir tada danguje pasirodys žmogaus Sūnaus ženklas; ir tada visos žemės gentys raudos, ir jie pamatys žmogaus Sūnų ateinantį dangaus debesyse su jėga ir didžia šlove.
31Ir jis pasiųs savo angelus su didžiu trimito garsu, ir jie surinks jo išrinktuosius iš keturių vėjų, nuo vieno dangaus galo iki kito.
32Dabar pasimokykite palyginimo iš figmedžio: kai jo šaka jau minkšta ir išleidžia lapus, jūs žinote, kad vasara arti;
33taip pat ir jūs, kai matysite visa tai, žinokite, kad tai arti, prie durų.
34Iš tiesų sakau jums: ši karta nepraeis, kol visa tai išsipildys.
35Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai nepraeis“.
36„Bet tos dienos ir valandos nežino niekas, ne, nei dangaus angelai, bet tik mano Tėvas.
37Bet kaip buvo Nojės dienos, toks bus ir žmogaus Sūnaus atėjimas.
38Nes kaip dienomis prieš tvaną jie valgė ir gėrė, tuokėsi ir tekėjo iki tos dienos, kai Nojė įžengė į arką,
39ir nežinojo, kol užėjo tvanas ir pasiėmė juos visus; toks bus ir žmogaus Sūnaus atėjimas.
40Tada du bus ant lauko; vienas bus paimtas, o kitas paliktas.
41Dvi moterys mals malūne; viena bus paimta, o kita palikta.
42Todėl budėkite; nes jūs nežinote, kurią valandą jūsų Viešpats ateina.
43Bet žinokite tai: jei namų šeimininkas būtų žinojęs, per kurį budėjimą ateis vagis, jis būtų budėjęs ir nebūtų leidęs įsilaužti į jo namus.
44Todėl būkite ir jūs pasiruošę; nes žmogaus Sūnus ateina tą valandą, kurią nemanote.
45Kas tada yra ištikimas ir išmintingas tarnas, kurį jo viešpats paskyrė valdyti savo namiškius, duoti jiems maisto skirtu laiku?
46Palaimintas yra tas tarnas, kurį atėjęs viešpats ras taip bedarantį.
47Iš tiesų sakau jums, kad jis paskirs jį valdyti visų savo turtų.
48Bet jei anas piktas tarnas tars savo širdyje: ‘Mano viešpats delsia ateiti’;
49Ir pradės mušti savo bendratarnius ir valgyti bei gerti su girtuokliais;
50to tarno viešpats ateis tą dieną, kai jis jo nelaukia, ir tą valandą, kurios jis nežino,
51ir perkirs jį pusiau, ir paskirs jam jo dalį su veidmainiais; ten bus verksmas ir dantų griežimas“.