1Ir Jėzus atsakė ir vėl kalbėjo jiems palyginimais, ir tarė:
2„Dangaus karalystė prilygsta vienam karaliui, kuris paruošė savo sūnui sutuoktuves
3ir išsiuntė savo tarnus pašaukti tuos, kurie buvo pakviesti į vestuves; o jie nenorėjo ateiti.
4Vėlgi jis išsiuntė kitus tarnus, sakydamas: ‘Pasakyk tiems, kurie yra pakviesti: „Štai aš esu paruošęs savo pietus – mano jaučiai ir peniukšliai papjauti, ir viskas paruošta – ateikite į sutuoktuves“’.
5Bet jie nežiūrėjo į tai rimtai ir nuėjo sau: vienas į savo ūkį, kitas prie savo prekybos;
6o likusieji paėmė jo tarnus ir išniekino juos, ir užmušė.
7Bet kai karalius apie tai išgirdo, jis užsirūstino; ir jis išsiuntė savo kariuomenes ir sunaikino tuos žmogžudžius, ir sudegino jų miestą.
8Po to jis sako savo tarnams: ‘Vestuvės yra paruoštos, bet tie, kurie buvo pakviesti, nebuvo verti.
9Todėl eikite į vieškelius ir visus, kuriuos tik rasite, kvieskite į sutuoktuves’.
10Taigi tie tarnai išėjo į vieškelius ir surinko visus, kuriuos tik rado, tiek blogus, tiek gerus; ir vestuvės buvo aprūpintos svečiais.
11Ir kai karalius įėjo pamatyti svečių, jis pamatė ten žmogų, kuris nebuvo apsirengęs vestuviniu drabužiu;
12ir jis jam sako: ‘Drauge, kaip tu čia įėjai neturėdamas vestuvinio drabužio?’ Ir jis tylėjo.
13Tuomet karalius tarė tarnams: ‘Suriškite jam rankas bei kojas ir išveskite jį, ir įmeskite į išorinę tamsą; ten bus verksmas ir dantų griežimas’.
14Nes daug yra pašauktų, bet maža išrinktų“.
15Tada fariziejai nuėjo ir tarėsi, kaip jie galėtų jį prigauti jo kalboje.
16Ir jie išsiuntė pas jį savo mokinius su erodininkais, sakydami: „Mokytojau, mes žinome, kad tu esi teisus bei mokai Dievo kelio tiesoje ir nepataikauji nei vienam; nes tu neatsižvelgi į žmonių asmenis.
17Todėl pasakyk mums: kaip tu galvoji? Ar teisėta duoti duoklę ciesoriui, ar ne?“
18Bet Jėzus suprato jų piktybę ir tarė: „Kodėl mane gundote, veidmainiai?
19Parodykite man duoklės pinigą!“ Ir jie atnešė jam denarą.
20Ir jis sako jiems: „Kieno čia atvaizdas ir įrašas?“
21Jie sako jam: „Ciesoriaus“. Tada jis sako jiems: „Todėl atiduokite kas ciesoriaus – ciesoriui; o kas Dievo – Dievui“.
22Išgirdę šiuos žodžius jie stebėjosi ir paliko jį, ir nuėjo.
23Tą pačią dieną atėjo pas jį sadukiejai, kurie sako, kad nėra prisikėlimo, ir klausė jo,
24sakydami: „Mokytojau, Mozė sakė: ‘Jei vyras miršta ir neturi vaikų, jo brolis teveda jo žmoną ir teprikelia savo broliui sėklą’.
25Na, o pas mus buvo septyni broliai; ir pirmasis, vedęs žmoną, mirė ir, neturėdamas palikuonio, paliko savo žmoną savo broliui;
26taip pat ir antrasis, ir trečiasis, iki septintojo.
27Ir po jų visų numirė ir ta moteris.
28Tad prisikėlime kurio iš septynių ji bus žmona? Nes jie visi ją turėjo“.
29Jėzus atsakydamas tarė jiems: „Jūs klystate nepažinodami nei Raštų, nei Dievo galios.
30Nes prisikėlime jie nei veda, nei teka, bet yra kaip Dievo angelai danguje.
31Bet kas dėl mirusiųjų prisikėlimo, argi neskaitėte to, kas jums buvo kalbėta Dievo, sakant:
32‘Aš esu Abraomo Dievas ir Izaoko Dievas, ir Jokūbo Dievas’? Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų“.
33Ir kai minia tai išgirdo, jie buvo nustebinti jo mokslo.
34Bet kai fariziejai išgirdo, kad jis nutildė sadukiejus, jie susirinko kartu.
35Tada vienas iš jų, įstatymininkas, paklausė jo gundydamas jį ir sakydamas:
36„Mokytojau, kuris įsakymas yra didis įstatyme?“
37Jėzus jam tarė: „‘Mylėk Viešpatį savo Dievą visa savo širdimi ir visa savo siela, ir visu savo protu’.
38Šis yra pirmasis ir didis įsakymas.
39Ir antrasis panašus į jį: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį’.
40Ant šitų dviejų įsakymų kybo visas įstatymas ir pranašai“.
41Kol fariziejai tebebuvo susirinkę, Jėzus paklausė jų,
42sakydamas: „Ką jūs galvojate apie Kristų? Kieno jis yra sūnus?“ Jie sako jam: „Dovydo Sūnus “.
43Jis sako jiems: „Kaipgi tada Dovydas dvasioje vadina jį Viešpačiu, sakydamas:
44‘VIEŠPATS tarė mano Viešpačiui: Sėskis mano dešinėje, kol padarysiu tavo priešus tavo pakoju’?
45Tad jeigu Dovydas vadina jį Viešpačiu, kaipgi jis yra jo sūnus?“
46Ir nei vienas negalėjo jam nei žodžio atsakyti, nei nedrįso niekas nuo tos dienos jo daugiau klausinėti.