1Ir po šešių dienų Jėzus pasiima Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsiveda juos nuošaliai ant aukšto kalno;
2ir atsimainė jų akivaizdoje; ir jo veidas spindėjo kaip saulė, ir jo drabužiai buvo balti kaip šviesa.
3Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, besikalbą su juo.
4Tada Petras atsakydamas tarė Jėzui: „Viešpatie, gera mums čia būti; jei nori, padarykime čia tris padangtes – vieną tau, vieną Mozei ir vieną Elijui“.
5Dar jam bekalbant štai šviesus debesis apgaubė juos šešėliu; ir štai balsas iš debesies, kuris tarė: „Šitas yra mano mylimas Sūnus, kuriuo aš labai patenkintas; klausykite jo“.
6Ir tai išgirdę mokiniai parpuolė veidu žemyn ir buvo labai išsigandę.
7Ir Jėzus atėjo ir palietė juos, ir tarė: „Kelkitės ir nebijokite“.
8Ir pakėlę savo akis jie nebematė nieko, vien tiktai Jėzų.
9Ir kai jie leidosi nuo kalno, Jėzus juos įpareigojo, sakydamas: „Niekam nepasakokite regėjimo, iki žmogaus Sūnus bus prisikėlęs iš numirusių“.
10Ir jo mokiniai jo pakláusė, sakydami: „Kodėl tad raštininkai sako, kad pirmiau turįs ateiti Elijas?“
11Ir Jėzus atsakydamas tarė jiems: „Iš tiesų Elijas ateis pirmiau ir viską atstatys.
12Bet aš sakau jums, kad Elijas jau yra atėjęs, ir jie jo nepažino, bet padarė jam, ką tik panorėjo. Taip pat ir žmogaus Sūnus nuo jų kentės“.
13Tada mokiniai suprato, kad jis kalbėjo jiems apie Joną Krikštytoją.
14Ir kai jie buvo atėję prie minios, pas jį atėjo vienas žmogus, klaupdamasis prieš jį ir sakydamas:
15„Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus; nes jis yra lunatikas ir labai kankinasi; nes jis dažnai įpuola į ugnį ir dažnai į vandenį.
16Ir aš atvedžiau jį pas tavo mokinius, o jie negalėjo jo išgydyti“.
17Tada Jėzus atsakydamas tarė: „O netikinti ir iškrypusi karta, kiek ilgai aš būsiu su jumis? Kiek ilgai turėsiu jus kęsti? Atveskite jį čia pas mane“.
18Ir Jėzus subarė velnią; ir jis išėjo iš jo; ir vaikas pasveiko tą pačią valandą.
19Tada mokiniai atskirai atėjo pas Jėzų ir tarė: „Kodėl mes negalėjome jo išvaryti?“
20Ir Jėzus jiems tarė: „Dėl jūsų netikėjimo; nes iš tiesų sakau jums: jei jūs turite tikėjimą kaip garstyčios sėklos grūdelį, jūs pasakysite šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’, ir jis persikels; ir nieko jums nebus neįmanomo.
21Tačiau šita veislė kitaip neišeina, kaip tik per maldą ir pasninką“.
22Ir kol jie laikėsi Galilėjoje, Jėzus jiems tarė: „Žmogaus Sūnus bus išduotas į žmonių rankas;
23ir jie nužudys jį, ir trečią dieną jis bus prikeltas“. Ir jie be galo nuliūdo.
24Ir kai jie buvo atėję į Kafernaumą, pas Petrą atėjo tie, kurie rinko duoklės pinigus, ir tarė: „Ar jūsų mokytojas nemoka duoklės?“
25Jis sako: „Taip“. Ir jam įėjus į namus, Jėzus pirmas jį prakalbino: „Kaip tu manai, Simonai? Iš ko žemės karaliai ima muitą ar duoklę? Iš savo vaikų ar iš svetimų?“
26Petras jam sako: „Iš svetimų“. Jėzus sako jam: „Tuomet vaikai laisvi.
27Tačiau kad jų nepapiktintume, eik prie jūros, įmesk kabliuką ir paimk pirmą iškilusią žuvį; ir pravėręs jos žiotis rasi pinigą; paimk jį ir duok jiems už mane ir save“.