1Ir kai jis pasišaukė savo dvylika mokinių, jis davė jiems valdžią netyrosioms dvasioms, išvarinėti jas ir gydyti visokią ligą ir visokią negalią.
2Na, o vardai dvylikos apaštalų yra šie: pirmasis – Simonas, kuris vadinamas Petru, ir jo brolis Andriejus; Zebediejaus sūnus Jokūbas ir jo brolis Jonas;
3Pilypas ir Baltramiejus; Tomas ir muitininkas Matas; Alfiejaus sūnus Jokūbas ir Lebiejus, kurio pravardė buvo Tadas;
4Simonas kanaanietis ir Judas Iskariotas, kuris taipogi išdavė jį.
5Tuos dvylika Jėzus išsiuntė ir jiems įsakė, sakydamas: „Neikite į pagonių kelią ir neikite į jokį samariečių miestą;
6bet verčiau eikite pas pražuvusias Izraelio namų avis.
7Ir kai eisite, skelbkite sakydami: ‘Dangaus karalystė yra čia pat’.
8Gydykite ligonius, apvalykite raupsuotuosius, prikelkite mirusiuosius, išvarinėkite velnius; dovanai gavote, dovanai duokite.
9Neparūpinkite savo piniginėms nei aukso, nei sidabro, nei vario,
10nei kelionmaišio savo kelionei, nei dviejų marškinių, nei batų, nei lazdos; nes darbininkas vertas savo maisto.
11Ir įėję į kokį miestą ar miestelį teiraukitės, kas jame yra vertas; ir ten pasilikite, kol iš ten išeisite.
12Ir kai įeisite į namus, pasveikinkite juos.
13Ir jeigu namai bus verti, teateina jiems jūsų ramybė; bet jei jie nebūtų verti, tegul jūsų ramybė sugrįžta pas jus.
14Ir jei kas jūsų nepriims nei neklausys jūsų žodžių, tai jūs, išeidami iš šitų namų ar miesto, nusipurtykite dulkes nuo kojų.
15Iš tiesų sakau jums: Sodomos ir Gomoros šaliai bus daug pakenčiamiau teismo dieną negu tam miestui.
16Štai aš išsiunčiu jus kaip avis į tarpą vilkų; todėl būkite gudrūs kaip gyvatės ir nekenksmingi kaip balandžiai.
17Bet saugokitės žmonių; nes jie atiduos jus taryboms ir jie plaks jus savo sinagogose;
18ir dėl manęs jus vedžios valdytojų ir karalių akivaizdon dėl liudijimo prieš juos ir pagonis.
19Bet kai jie jus įduos, nesirūpinkite, kaip ar ką jūs kalbėsite, nes tą valandą jums bus duota, ką turėsite kalbėti.
20Nes tai ne jūs, kurie kalbate, bet jūsų Tėvo Dvasia, kuri kalba jumyse.
21Ir brolis įduos brolį mirčiai, ir tėvas vaiką; ir vaikai sukils prieš savo tėvus ir darys, kad jie būtų nužudyti.
22Ir dėl mano vardo jūsų nekęs visi; bet tas, kuris ištvers iki galo, bus išgelbėtas.
23Bet kai jie persekios jus šiame mieste, bėkite į kitą; nes iš tiesų sakau jums: jūs nebūsite apėję Izraelio miestų, kol ateis žmogaus Sūnus.
24Mokinys nėra aukštesnis už savo mokytoją nei tarnas aukštesnis už savo viešpatį.
25Pakanka mokiniui, kad jis būtų kaip jo mokytojas, ir tarnui – kaip jo viešpats. Jei namų šeimininką jie vadino Belzebubu, tai kaip juo labiau nevadins jo namiškių?
26Todėl nebijokite jų; nes nieko nėra uždengta, kas nebūtų atskleista; ir paslėpta, kas nebūtų sužinota.
27Ką aš jums sakau tamsoje, kalbėkite tai šviesoje; ir ką jūs girdite ausyje, tai skelbkite ant namų stogų.
28Ir nebijokite tų, kurie nužudo kūną, bet negali nužudyti sielos; bet verčiau bijokite to, kuris gali sunaikinti ir sielą, ir kūną pragare.
29Argi ne du žvirbliai parduodami už asą? Ir nei vienas iš jų nekris žemėn be jūsų Tėvo.
30Bet visi jūsų galvos plaukai yra suskaičiuoti.
31Todėl nebijokite – jūs vertesni už daugybę žvirblių.
32Todėl kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą ir aš išpažinsiu akivaizdoje savo Tėvo, kuris yra danguje.
33Bet kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, to ir aš išsiginsiu akivaizdoje savo Tėvo, kuris yra danguje.
34Negalvokite, kad aš esu atėjęs siųsti į žemę taiką: aš atėjau siųsti ne taiką, bet kalaviją.
35Nes aš esu atėjęs sukiršinti žmogaus prieš savo tėvą ir dukters prieš savo motiną, ir marčios prieš savo anytą.
36Ir žmogaus priešai bus jo namiškiai.
37Kas myli tėvą ar motiną labiau už mane, tas nevertas manęs; ir kas myli sūnų ar dukterį labiau už mane, tas nevertas manęs.
38Ir kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, tas nevertas manęs.
39Kas atranda savo gyvybę, ją praras, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs, tas ją atras“.
40„Kas priima jus, priima mane, o kas priima mane, priima tą, kuris mane siuntė.
41Kas priima pranašą vardan pranašo, tas gaus pranašo atlygį; o kas priima teisųjį vardan teisiojo, tas gaus teisiojo atlygį.
42Ir kas duos atsigerti bent taurę šalto vandens vienam iš tų mažųjų vardan mokinio, iš tiesų sakau jums, tas jokiu būdu nepraras savo atlygio“.