Judges 5
1 Tada giedojo Debora ir Abinoamo sūnus Barakas tą dieną, sakydami:
2 „Girkite VIEŠPATĮ dėl atkeršijimo už Izraelį, kai tauta savanoriškai aukojosi.
3 Klausykite, o karaliai; palenkite ausį, o kunigaikščiai; aš, aš VIEŠPAČIUI giedosiu; aš giedosiu gyrių VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui.
4 VIEŠPATIE, kai tu išėjai iš Seyro, kai išžygiavai iš Edomo lauko, žemė drebėjo ir dangūs lašėjo, taip pat ir debesys lašino vandenį.
5 Kalnai tirpo nuo VIEŠPATIES akivaizdos, net tas Sinajus, nuo VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, akivaizdos.
6 Anato sūnaus Šamgaro dienomis, Jaelės dienomis, vieškeliai buvo tušti, o keliautojai vaikščiojo aplinkiniais keliais.
7 Išnyko kaimų gyventojai, jie išnyko Izraelyje, kol aš, Debora, pakilau, pakilau aš – motina Izraelyje.
8 Jie pasirinko naujus dievus; tada karas buvo vartuose; ar matėsi skydas, ar ietis tarp keturiasdešimties tūkstančių Izraelyje?
9 Mano širdis palinkusi link Izraelio valdytojų, kurie savanoriškai aukojosi tautos tarpe. Girkite VIEŠPATĮ.
10 Kalbėkite jūs, kurie jojate ant baltų asilų, kurie sėdite teisme ir einate keliu.
11 Išgelbėtieji iš lankininkų garsų vandens sėmimo vietose, ten jie atpasakos VIEŠPATIES teisius darbus – teisius darbus jo kaimų gyventojams Izraelyje; tada VIEŠPATIES tauta eis žemyn prie vartų.
12 Pabusk, pabusk, Debora; pabusk, pabusk, tark giesmę; kelkis, Barake, ir vesk nelaisvėn savo nelaisvę, Abinoamo sūnau.
13 Tada tam, kuris išliko, jis davė valdyti kilminguosius tautos tarpe; VIEŠPATS davė man valdyti galinguosius.
14 Iš Efraimo buvo šaknis tų prieš Amaleką; po tavęs, Benjaminai, tavo tautos tarpe; iš Machyro atėjo žemyn valdytojai, o iš Zebulono tie, kurie valdo rašytojo plunksną.
15 O Isacharo kunigaikščiai buvo su Debora; Isacharas ir taip pat Barakas; jis buvo pasiųstas į slėnį pėsčias. Rubeno pasidalijimams buvo dideli širdies apmąstymai.
16 Kodėl pasilikai tarp avių gardų, klausytis kaimenių bliovimų? Rubeno pasidalijimams buvo dideli širdies ištyrimai.
17 Gileadas apsigyveno anapus Jordano; o kodėl Danas pasiliko laivuose? Ašeras liko ant jūros kranto ir apsigyveno savo spragose.
18 Zebulonas ir Naftalis buvo tauta, kuri statė į pavojų savo gyvybes iki mirties lauko aukštumose.
19 Atėję karaliai kariavo, tada kariavo Kanaano karaliai Taanache prie Megido vandenų; jie neėmė pinigų pelno.
20 Jie kariavo iš dangaus; žvaigždės iš savo takų kariavo prieš Siserą.
21 Kišono upė juos nušlavė, ta senovės upė, Kišono upė. O mano siela, tu sutrypei stiprybę.
22 Tada žirgų kanopos sutrupėjo dėl šuoliavimų, dėl šuoliavimų jų galingųjų.
23 Prakeikite Merozą, – tarė VIEŠPATIES angelas, – smarkiai keikite jos gyventojus; nes jie neatėjo į VIEŠPATIES pagalbą, į VIEŠPATIES pagalbą prieš galinguosius.
24 Kenito Hebero žmona Jaelė bus labiau palaiminta už moteris, palaiminta ji bus palapinėje labiau už moteris.
25 Vandens jis prašė, o ji pieno jam davė; ji išnešė sviesto viešpatiškoje lėkštėje.
26 Savo ranką ji ištiesė į vinį, o savo dešinę ranką į darbininkų kūjį; ir kūju ji trenkė Siserai, sudaužė jo galvą, perdūrusi ir perkirtusi jo smilkinius.
27 Prie jos kojų jis palinko, pargriuvo, gulėjo; prie jos kojų jis palinko, pargriuvo; kur jis palinko, ten pargriuvo negyvas.
28 Pro langą žiūrėjo Siseros motina, verkė pro lango groteles: ‘Kodėl taip ilgai neparvažiuoja jo vežimas? Kodėl užtrunka jo vežimų ratai?’
29 Jos išmintingosios ponios jai atsakė, taip, ir ji pati sau atsakinėjo:
30 ‘Argi jie nerado, argi jie nedalijo grobio: po vieną ar po dvi paneles kiekvienam vyrui? Margaspalvis grobis Siserai, margaspalvio siuvinio grobis, abipusis margaspalvis siuvinys, tinkantis grobėjų kaklui’.
31 Taip tepražūna visi tavo priešai, o VIEŠPATIE; bet jį mylintieji tebūna kaip saulė, patekanti savo galybėje“. Ir šalis keturiasdešimt metų ilsėjosi.