1Ir buvo vyras iš Efraimo kalno, kurio vardas buvo Mikajas.
2Ir jis tarė savo motinai: „Tūkstantis šimtas sidabro šekelių, kurie buvo paimti iš tavęs, dėl kurių tu prakeikei ir apie kuriuos taip pat kalbėjai man į ausis, štai tas sidabras yra pas mane; aš tai paėmiau. O jo motina tarė: „Būk VIEŠPATIES palaimintas, mano sūnau“.
3Ir kai jis sugrąžino savo motinai tūkstantį šimtą sidabro šekelių, jo motina tarė: „Aš visiškai pašvenčiau tą sidabrą VIEŠPAČIUI iš savo rankos dėl savo sūnaus, kad būtų padarytas raižytas atvaizdas bei nulietas atvaizdas; todėl dabar grąžinu tai tau“.
4Tačiau jis sugrąžino tuos pinigus savo motinai; o jo motina paėmė du šimtus sidabro šekelių ir davė juos liejikui, kuris iš jų padarė raižytą atvaizdą bei nulietą atvaizdą; ir jie buvo Mikajo namuose.
5O tas vyras Mikajas turėjo dievų namus ir padarė efodą bei terafimą, ir įšventino vieną iš savo sūnų, kuris tapo jo kunigu.
6Tomis dienomis nebuvo karaliaus Izraelyje, bet kiekvienas darė tai, kas buvo teisinga jo paties akyse.
7Ir buvo vienas jaunuolis iš Judos Betliejaus, iš Judos šeimos, kuris buvo levitas, ir jis ten laikinai gyveno.
8Ir tas vyras išėjo iš miesto, iš Judos Betliejaus, kad laikinai apsigyventų, kur ras vietos; ir keliaudamas jis atėjo į Efraimo kalną, prie Mikajo namų.
9Ir Mikajas jam tarė: „Iš kur ateini?“ Ir jis jam tarė: „Aš esu levitas iš Judos Betliejaus ir einu, kad laikinai apsigyvenčiau, kur rasiu vietos “.
10Ir Mikajas jam tarė: „Gyvenk pas mane ir būk man tėvas bei kunigas, o aš tau duosiu kasmet dešimt sidabro šekelių, eilutę drabužių ir prasimaitinimą“. Taip levitas įėjo.
11Ir levitas sutiko gyventi pas tą vyrą; ir tas jaunuolis jam buvo kaip vienas iš jo sūnų.
12Ir Mikajas įšventino levitą; ir tas jaunuolis tapo jo kunigu ir buvo Mikajo namuose.
13Tada Mikajas tarė: „Dabar žinau, kad VIEŠPATS darys man gera, nes turiu levitą sau kunigu“.